Pasidalink per Facebook!

Šiemet Širvintos savo gražų 545 gimtadienį šventė šešias dienas iš eilės. Nušluostėm nosį net pačiam Memeliui, tai yra mūsų mylimam uostamiesčiui – Klaipėdai, kuris 61-ąją Jūros šventę minėjo tik ketvertą dienelių. Nušluostėm nosį ne tik ilgumu. Šių metų Jūros šventės išskirtinis bruožas buvo santūrumas. Kadangi šie metai išskirtiniai, tai ir šventė, į kurią suplaukdavo ne tik Lietuvos ar kaimynų, bet ir tolesnių šalių gyventojai, buvo kuklesnė, saugesnė, bet ne prastesnė. Išskirtinai reikšmingo šventės elemento – eisenos, šiemet atsisakyta kaip ir fejerverkų. Kai kurių renginių laikas nebuvo skelbiamas, kad išvengtų didesnių susibūrimų. Beje, ir koncertavo atlikėjai vos ketvirtį valandos, tiek laiko, kiek Visuomenės sveikatos biuras rekomendavo ir per kurį mažiausia tikimybė užsikrėst COVID-19. Renginiai trumpai vyko ten bei šen, kaip iš jūreivį išlydinčios žmonos rankų vėjo išplėšta kuskelė.

O štai mūsuose šventė vyko su visa aistra. Iškart galima buvo suprasti, kas dirigavo pirmu smuiku, beje, be kontrolės neapsieita. Mūsų visų valdovė kaip ta kuskelė taip pat renginiuose tai šen, tai ten šmėžuodavo. Be to, drįstu pabrėžti, kad ne visur šį kartą Jonas ją lydėjo. Iš dalies net ir nuvylė, bet niekis – išgyvensiu. Va širdį pamalonino koncertuojančios žvaigždelės ir fejerverkų lietus.

Šią savaitę be švenčių nieko ir neregėjau, net tyliai be didesnio dėmesio liko sergančių padidėjimas, kuris vieną dieną siekė net 17 atvejų, o vienas ir mūsų Širvintose. Kadangi šventei rimtai ir ilgai ruoštasi, tai pakako tik feisbuke paminėt, kad virusas Širvintų neaplenkia.

Prezidentas grįžo iš Briuselyje keturias dienas vykusių derybų laimingas ir buvo pasitiktas ąžuolo vainiku. Va ir dar viena proga atsirado švęsti. Lietuvai bendra europinės paramos suma siekia net 14,5 mlrd. eurų. Tai yra 1,7 mlrd. eurų daugiau nei praėjusiais 2014–2020 metais. Įsivaizduojat, per 7 metus mes visi išsidalinom daugiau nei 12 milijardų eurų, tai daugiau nei dvylika tūkstančių milijonų! Per 2014–2020 metų laikotarpį gautą paramą išdalinę kiekvienam gyventojui, vienam gyventojui tenka daugiau nei puspenkto tūkstančio eurų. Ar pajutot, brangieji, esantys praturtėję? Ne!? Teisingai tie valdininkai apie liaudį kalba, kiek beduosi – vis jiems maža. O va eiliniam sėdinčiam Seimo rūmuose ar ministerijose visko visada gana. Štai gauna kiek didesnę nei trijų tūkstančių algelę, važinėja trijų keturių metų senumo mašiniuke, ne nauja gi, pieštukams ir sąsiuviniams kas mėnesį vos devynis šimtus sau skiria, deimantais papuošto plunksnakočio net neįsigysi. Bet nesiskundžia seimūnai, net atostogų jie neprašo. Triūsia išsijuosę mūsų visų naudai ir patogumui. O va ateinančius septynerius metus dar stropiau storosis, juk pinigų turės išleist kone dviem tūkstančiais milijonų daugiau nei praėjusiu laikotarpiu.

Per žydrąjį ekraną garbinga senjorė sako, kad, per visą amželį sunkų darbą dirbusi fabrike, teuždirbo vos minimalios algos į rankas pensiją. Sako, vaistai brangūs, butą trijų kambarių išlaikyti brangu, va vargšas žmogelis eina uždarbiaut, prisidurt, juk vienai nelengva. Taigi juk jauni, auginantys kokius trejetą vaikučių ir išlaikantys mažesnį nei vienos senolės butą, brangių vaistų neperka. Iš vis neaišku, ką jie perka, gi jauni ir uogų, ir grybų po darbų gali prisirinkt, žvėrį kokį nutrenktą autostradoje prigriebt, odą išdirbt ir vaikams batus per savaitgalį pasiūt. Jauniems paprasčiau, kam jiems tie pinigai, jie sveiki, išgyvens ir be jų. Be to, tik dėl jų valdžia storojasi, pluša tuos milijardus įsisavinti. Pažiūrėkit, kaip miestai gražėja, fontanai iš to grožio raudonuot ir šokt pradėjo, fejerverkai mūsų visų sielai pamaloninti aistringą tango danguje šoka ir šventes jau ne vieną dieną švęst kviečia, o visą savaitėlę visokių pramogų bei koncertų priruošia. Nesakykit, rūpestinga, suprantanti varguolių kasdienybę mūsų toji valdžia, ir toji, kuri arti arčiausiai mūsų pro langelį nauja aikšte besigrožinti, ir toji, kuri link debesų besikelianti – Seimu vadinama.

Na ką, paūžėt savaitėlę, būtų laikas jau ir apie dar nepapildytus aruodus žiemai pagalvot. Va agurkai ir pomidorai dera, uogelės noksta, o grybai – tikri draugai, supranta, kad jie bus didieji pagalbininkai, kai reiks iki algos traukt ir alkis į akis šakute badys. Gana aikštėmis šlaistytis. Į miškus bei sodus marš. Jei ne, tai žiemą vėl stenėsite, kad alga maža ar pensijos mažai pridėjo. Imkit pavyzdį iš valdžios dirbti be atokvėpio. Manote, pinigus leisti lengva?! Tvirtint negaliu, niekada nebandžiau, bet manau, oi koks sunkus ir prakaitą varantis darbas. Todėl džiaukimės tuo, ką turime, ir „nebušavokime“, kita vertus, ką gauname nukirps ir patrumpins.

Šiemet Širvintos savo gražų 545 gimtadienį šventė šešias dienas iš eilės. Nušluostėm nosį net pačiam Memeliui, tai yra mūsų mylimam uostamiesčiui – Klaipėdai, kuris 61-ąją Jūros šventę minėjo tik ketvertą...