Liba Mednikienė – Vyčio kryžiaus ordino kavalierė
Tarpukario Lietuvoje gyventojų surašymas vyko vienintelį kartą – 1923 m. Jo duomenimis, po lietuvių didžiausia tautinė bendruomenė buvo žydai. Kaimyninėje Ukmergėje žydai sudarė pusę gyventojų. Dažnas širvintiškis gali pasakyti, kad ir mūsų mieste gyveno nemažai žydų. Čia gimę vyresnio amžiaus miestelėnai gali parodyti ne vieną vadinamą „žydnamį“, sovietiniais laikais tapusį trijų – keturių „valdiškų“ butukų namu. Knygoje „Širvintos“ minima, kad XIX a. pabaigoje Širvintose buvo net trys sinagogos, o Tarpukario Lietuvos laikais be kitų visuomeninių organizacijų veikė ir Žydų jaunuomenės draugijos skyrius, taip pat Sporto ir gimnastikos sąjungos Makabi skyrius. Žydams priklausė ir prekybos monopolis, kone kiekviename name veikė parduotuvė. Veikė ir keturklasė žydų pradinė mokykla. Ją baigusieji mokslus tęsdavo lietuviškoje pradinėje mokykloje bei progimnazijoje. Istorikų teigimu, tarp skirtingų tautybių širvintiškių jokios neapykantos nebuvo, visi sugyveno darniai. O labiausiai gerbiama miestelyje buvo Vyčio kryžiaus ordino kavalierė Liba Mednikienė. Kodėl ši moteris nusipelnė tokios pagarbos ir apdovanojimo?
Liba Mednikienė (Mednik), Leizerio duktė, gimė apie 1875 m. Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Jaskaudžių kaime. Kovų su lenkais metu Liba gyveno Širvintose, Nepriklausomybės aikštėje esančiame name Nr. 27. Kaip dauguma žydų, turėjo parduotuvėlę. Drąsi moteris rinko karines žinias, jas perduodavo Lietuvos kariuomenei bei partizanams. Jos namuose veikė partizanų štabas, čia jie rasdavo prieglobstį. Žvalgybinę medžiagą dažnai rinko per savo tautiečius, turėjusius galimybę pabuvoti lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Savo namuose Liba Mednikienė saugodavo partizanų šovinių ir granatų atsargas, dažnai jas pati ir dalindavo, taip pat nemenkas pinigų sumas. Pasakojama, kad, lenkų kariams staigiai įsiveržus į Širvintas, štabas turėjo skubiai trauktis, todėl moteriai buvo palikta saugoti stambi pinigų suma, vėliau jos sąžiningai grąžinta vadovybei. Už šią veiklą 1928 m. širvintiškė partizanė Liba Mednikienė buvo apdovanota Vyčio kryžiaus ordinu, o po metų – 1929 – Nepriklausomybės medaliu.
Apie L. Mednikienės autoritetą miestelyje puikiai liudija pasakojimas apie prezidento Antano Smetonos apsilankymą Širvintose. Nepriklausomybės aikštėje buvo pastatyti gražūs vartai, abiejose gatvės pusėse stovėjo mokiniai, mergaitės Prezidentui po kojomis mėtė gėles. Pro šiuos vartus aukštas svečias įžengė už parankės su ponia Mednikiene ir taip nužingsniavo per Širvintas tolyn. Prezidentai su bet kuo susikabinę nevaikšto!
Nuopelnai Lietuvai neišgelbėjo Libos Mednikienės nuo liūdnos lemties. Istorikų nuomonės išsiskiria: vieni teigia, kad ji buvo sušaudyta Pivonijos šile netoli Ukmergės 1941 m. rudenį, kiti – kad 1942 m. antroje pusėje. Pasakojama, kad širvintiškiai gailėjo šios puikios moters, tikėjosi, kad likimas bus jai maloningas ir vėliau guodėsi bent jau tuo, kad šaudė ne savi, o ukmergiškiai. Dar buvo pasakojama, kad prieš egzekuciją Libai Mednikienei buvo dovanota gyvybė, bet ji išdidžiai atsisakė viena tuo pasinaudoti. Kas žino, kiek teisybės tame pasakojime, gal čia tik graži legenda, juk neišliko kraupios egzekucijos liudininkų.
Lietuvos partizanų talkininkės, Vyčio kryžiaus ordino kavalierės Libos Mednikienės atminimas įamžintas paminkline lenta Nepriklausomybės aikštėje, priešais namą, kuriame ji kažkada gyveno. Skulptorius Romas Kvintas yra sukūręs ir bareljefą. Žurnalistas Vilius Kavaliauskas savo knygoje „Pažadėtoji žemė – Lietuva“ pasakoja ir apie žymiąją širvintiškę: „Žmonės, apie kuriuos kalbame šioje knygoje, nusipelno, kad prie jų kapų atneštų gėlių. Jeigu nėra kitų, noriu, kad nors ši knyga būtų paminklu jiems. Paminklu tiems, kurie jau turi ir tiems, kurie jų neturi.“ Įžymiajai Libai Mednikienei gėlių atnešti jau yra kur. Tikimės pamatyti ir bareljefą.
Parašykite komentarą