Naujausios žinios

„Meistriškumo pamokos“ širvintiškiams

Violeta Varnienė

Sausio 28 dieną Širvintų kultūros centro salė sausakimša. Teatro gerbėjai susirinko pasižiūrėti dviejų dalių tragikomedijos su operiniu dainavimu „Meistriškumo pamoka (Maria Callas)“. Tai istorija apie legendinę praėjusio šimtmečio operos primadoną Maria Callas. Pagrindinį Marios Callas vaidmenį atlieka aktorė Nijolė Narmontaitė. Vaidino: Aistė Pilibavičiūtė (Sofi, I sopranas), Ieva Simonavičiūtė (Šeron, II sopranas), Povilas Padleckis (Tonis, tenoras), Jonas Braškys (Maiklas, scenos darbininkas), Justas Šervenikas (Manis, akomponuotojas). Spektaklio režisierius – Gytis Padegimas.

Spektaklis prasideda dar gerokai prieš užgęstant šviesoms. Kol žiūrovai sėdasi į savo vietas, scenoje akomponuotojas Justas Ševrenikas groja pianinu. Švelni muzika intriguoja ir žadina smalsumą. Pats veiksmas prasideda ne ant scenos. Aktorė Nijolė Narmontaitė kyla į sceną laiptais iš žiūrovų salės. Jau pirmosios spektaklio scenos nuteikia, kad į veiksmą bus įtraukti patys žiūrovai, tiksliau, gal pati meistriškumo pamoka bus atvira visiems.

Spektaklyje atskleidžiamos dvi siužetinės plotmės. Viena jų – tai pirmame plane vykstanti pamoka, kur mokiniais tampa ne tik įeinantys ir išeinantys solistai, bet ir žiūrovai, sėdintys salėje. Maria Callas (N. Narmontaitė) iškart pasirodo kaip griežta mokytoja, kuri pati tik sunkiai dirbdama pasiekė karjeros aukštumas ir to paties reikalauja iš kitų. Antroji siužetinė plotmė – kai, pasikeitus apšvietimui, viskas aplink aptemsta – belieka tik Maria Callas personažas, vėl ir vėl patiriantis šlovės momentus, meilės, kančių ir išdavystės akimirkas.

„Meistriškumo pamoka (Maria Callas)“ yra tarsi trumpas epizodas, kelios valandos iš operos solistės gyvenimo po pasiektų aukštumų, kai kasdien, net ir besikeičiant aplinkai, negali pabėgti nuo prisiminimų. Tų šlovės akimirkų, kurias atnešė sunkus darbas, noras dainuoti, vergauti dainavimui ir noras būti mylimai. Maria Callas vaizduojama savo šlovės saulėlydyje, jau praradusi savo įstabųjį balsą, bet ne dvasinį maksimalizmą, kurio ji reikalauja ir iš savo studentų.

Jos prisiminimuose – kadaise patirtas triumfas ir asmeninio gyvenimo peripetijos, dabartyje – skaudus nesusitaikymas, nenoras suprasti, kad beveik viskas jos gyvenime jau buvo. Ateityje – mokiniai, tarsi veidrodžiai, tarsi jautrios membranos, atsiliepiančios į kiekvieną kraujo tvinksnį, kiekvieną širdies dūžį. „O, dabar viskas“ – metaforiškais žodžiais pabaigia pamoką Nijolės Narmontaitės Maria Callas. Jos kasdieninė prisiminimų terapija baigėsi. Berdama paskutinius nurodymus žiūrovams salėje, ji pasišalina iš scenos.

Emocijų proveržiai, kandus sąmojis ir skrydis muzikos garsais atveria primadonos talentą, stiprybę ir pažeidžiamumą. Visa tai kartu su Nijole Narmontaite ir jos mokiniais salėje išgyvena žiūrovas, dažnai neatskirdamas, kur prasideda ir baigiasi teatras ir kur – taip pat aistringai ir skausmingai – tęsiasi gyvenimas. Spektaklis apeliuoja į žmogaus jausmus – čia beveik viskas paremta emocija, jausmu, susižavėjimu ir net gailesčiu.

Po spektaklio daugelis žiūrovų iš salės išėjo priblokšti neišdildomo įspūdžio.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*