Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas balandžio 18 d. laikraščio „Širvis“ 15-ame šių metų numeryje.

Turiu eilinį kartą pripažinti, kad mūsų valdovė yra taupus ir praktiškas žmogus. Jei jau pristato kokį veikalą, tai jis bus pritaikomas įvairiais aspektais. Čia, kaip dabar dažnai sakoma, būna „du viename“, arba neretai ir „trys viename“. Štai apdovanojo savuosius valdinius Velykų proga naująja savųjų žygių ir darbų ataskaita. Tiksliau – fotoataskaita. Visokie skundikai ir kenkėjai skaičiavo ir nustatė, kad valdovės nuotraukų toje ataskaitoje gerokai per daug. Jei tiksliau, tai iš tikrųjų joje vien valdovės nuotraukos ir tėra. O kieno gi dar gali būti, pasakykite man, mielieji? Ataskaita valdovės? Valdovės. Apdainuojami josios darbai ir žygdarbiai? Tikrai taip. Tai kieno dar nuotraukas galima buvo dėti? Ir gerai padarė, kad kai kurių atvaizdus iš viso ištrynė, kitaip tariant, pašalino iš istorijos. Matyt, neverti jie šalia valdovės puikuotis. Gal per daug gražūs, gal per daug protingi, o gal šiaip nedera prie bendro vaizdo. Ar čia kokia naujiena? Ar nepamenat pasakų, kuriose valdovė stebuklingojo veidrodėlio vis paklausia, kas pasaulyje gražiausias? Jei tik išgirsta netinkamą atsakymą, tuoj imasi priemonių: kokį pesticidais pagardintą obuoliuką sumaitina, žibučių paieškoti nusiunčia ar žarijų po slenksčiu papila. Laikai kiti, o štai valdovai, pasirodo, reikalus panašiai sprendžia. Tiesa, dabar, technologijų pagalba, problemą galima paprasčiau pašalinti, tiesiog ištrinti iš nuotraukos. Nei tau obuolio, nei tau žibučių, nei tau karštų žarijų – pora kompiuterio klavišo paspaudimų ir „persona non grata“ dingsta lyg nebūta.

Persiprašau, per daug nukrypau į šalį. Grįžkim prie pradžioje minėto valdovės praktiškumo. Be to, kad ataskaita gali būti priimama kaip valdovės „portfolio“ (kas negirdėjot, tai tokius visokios aktorės ir manekenės turi, ten sudėtos gražiausios ir meniškiausios jųjų nuotraukos, kurias jos visiems demonstruoja), ant josios viršelio paskelbtas dar vienas labai praktiškas dalykas – kalendorius. Ir vėl girdžiu nepatenkintųjų murmesius, atseit, kalendorius kažkoks neaiškus. Neva jame Velykų šventės nepažymėtos, ar kažkieno (patys žinot, kieno) gimtadienis raudonai pažymėtas, ir dar kažkokios priekabės minimos. Galiu tik tiek jums, mielieji, pasakyti: reikia ne tik žiūrėti, bet ir matyti. Ir dar pridėsiu: reikia ne tik matyti, bet ir suprasti ką matai. Argi jums, neaišku, kad sulig naujosios partijos įsikūrimu, miestelis pradeda gyventi pagal savąjį kalendorių. Jei yra romėniškas, yra grigališkas, ar dar ten bala žino koks, tai kodėl negali būti miestelėniškojo, sakykite jūs man? O miestelėniškame kalendoriuje net tvarka miestelėniška. Gal ir šventes mes švęsim pagal savąjį, miestelėniškąjį laiką, nesiderinsim prie kitų? Mūsų miestelis, mūsų partija, mūsų valdovė, mūsų ir kalendorius. O jei kam nors tokia tvarka nelabai patinka, mikliai galime problemą išspręsti. Kaip minėjau – pora klavišo paspaudimų ir jūsų nebėra. Nei nuotraukoje, nei istorijoje, nei miestelyje. Kas ne su mumis, tas prieš mus. Kaip neseniai sakė vienas doras miestelėnas: negali būti tarpinės pozicijos. Arba tu esi už mus, arba prieš mus. Jei nori būti neutralus, miesteliui tu netinki, arba pats pasitrauk, arba būsi ištrintas iš istorijos. Tokie asmenys neverti gyventi mūsų laiku, pagal mūsų kalendorių. Niekas nevaikšto kelio viduriu, pasirinkti tenka vieną ar kitą pusę. Rinkitės, kol turit galimybę. Po savaitės jau bus vėlu. Tiksliau, jūsų nebebus šiame paveiksle, teks ieškotis kito vaizdo, mielieji. O kol kas, sveiki atvykę į mūsų realybės šou, kur kiekvienas turi savo vaidmenį. Ne pagrindinį, bet vis vien garbingą, su kuo jus ir sveikinu. Su prasidėjusiais miestelėniškaisiais metais, brangūs bičiuliai! Mes nugalėsim!

Jūsų Varpininkas – miestelio eros kūrimo liudytojas

Straipsnis buvo išspausdintas balandžio 18 d. laikraščio „Širvis“ 15-ame šių metų numeryje. Turiu eilinį kartą pripažinti, kad mūsų valdovė yra taupus ir praktiškas žmogus. Jei jau pristato kokį veikalą, tai jis bus...