Pasidalink per Facebook!

Laukėm laukėm vasarėlės. Šiemet ji neskubėjo. Sraigės žingsniu atėjo, bet jei užsuko, lekia strimgalviais milžino batais. Štai pirmoji vasaros savaitė jau liko už nugaros. Džiugino ji savo saulėtomis dienomis, o ir lietučio nepagailėjo daržams aplieti. Vis nereikėjo su naščiais per kiemus vilktis. Tik liek tas daržoves neliejęs, o žolė ir nelaistyta bei nemylima auga sparčiau už viską. Manau, taip ir su žmonėmis. Va kur geras, kruopštus ir sąžiningas ima sau ir suserga ar pervargsta, ir depresijon įklimpsta. O jau kur nevidonas koks, tai eis kaip povas išpūtęs uodegą, iš tos puikybės galva net šonan nesisuka ir nei kokia zaraza jojo negriebia. Tokių va piktžolių mūsų rajonėlyje gausybė, o jau pasaulyje net ir skaičiaus tokio nemokėčiau ištart.

Vienas tokių piktžolių kaimyninis prezidentas. Klausau žinias ir širdis krauju apsipila. Kam tą vaikelį iš lėktuvo paėmęs jis taip kankina. Įvairiais niekalais prisipažįsta ir pagyrų prezidentui negaili. Kaip reikia jį kankinti, kad taip jauną drąsuolį palaužtų. Nėra žodžių apsakyti, ką jo tėvai jaučia tokius vaizdus stebėdami kartu su visu dar mąstančiu pasauliu.

Supykęs tas kaimynas sugalvojo mūsų demografinę šalies padėtį pataisyti ir ne kitaip, kaip atvijęs mūsų pusėn pabėgėlius iš kariaujančių šalių. Ana va prieš kelias dienas jie jau per sieną ėmė plūsti mūsų pusėn. Kiek jų dar „batiuška“ atvarys pas mus, nežinia. Vis, manau, ar besutilpsime toj mažojoj mūsų Lietuvėlėj kartu.

Štai didžiojoje Azijos šalyje valstybės vadovas šeimoms leido vietoje vieno ar dviejų auginti net tris vaikus.

Skaitau anądien interneto platybėse, kad mano anūkėlis be savo zababonų liks. Mat, siųsdavosi kone kasdien po kokį menkniekį. Paštininkai jau nuospaudas ant padų pritrynė mūsų pusėn tuos siuntinukus tįsdami. Klausite, kas nutiks, ogi pabrangs viskas nesvietiškai. Protingi žmonės rašė, kad nuo liepos pirmosios toms smulkmenėlėms kaina paaugs. Pasirodo, iš tolimosios šalies atsisiųstos prekės neapmokestinamos. Pamatė aukšti ponai, kad mūsų šalies žmonės jau pakankamai gerai gyvena, kad pigių prekių jiems paprasčiausiai ir nebereikia. Apmokestino tas menkavertes prekeles. Taigi, jei smulkmena, kurią anūkėlis iš paštininko rankų paimdavo, kokį euriuką kainavo, tai jau nuo kito mėnesio pirmosios teks pakloti dar kokius septynis euriukus. O jei mokėt nenorėsi, teks eit pas savus verslininkus, kurie iš ten pat prekes siunčiasi, bet parduoda ne už kokį eriuką, bet penkiskart daugiau.

Kinams menkas nuostolis, kad mūsų žmonės išsibrauks iš pirkėjų, bet va tautiečiams teks papurtyti kišenes, kol liks nuogi kaip tilvikai. Kinams nė motais, jiems dabar kiti rūpesčiai. Kaip vis prastėjančią Kinijos visuomenę atjauninti. Kinai gavo leidimą šeimose auginti po tris vaikus, bet stebuklingu būdu ji leidimą prarado. Prieš ketvertą dešimtmečių leido vos vieną tėvams pasilikt, vėlėliau jau du, o va šios savaitės laimingas skaičius – 3. Tik va jų leidimai niekam nė motais. Jaunieji kinai pradėjo galvot, kai daug vaikų – per didelė atsakomybė, vienas ar du – štai tiek pakanka šeimai.

Tai tiek tų naujienų gavote. O aš skubu jau į savo patalus minkštutėlius, nes šalta. Akys jau klijuojasi, kad net kojos nebeneša.

Laukėm laukėm vasarėlės. Šiemet ji neskubėjo. Sraigės žingsniu atėjo, bet jei užsuko, lekia strimgalviais milžino batais. Štai pirmoji vasaros savaitė jau liko už nugaros. Džiugino ji savo saulėtomis dienomis, o...