Naujausios žinios

Nauji metai – seni lapai

Nomedos Drazdienės piešinys

Straipsnis buvo išspausdintas  sausio 31 d. laikraščio „Širvis“ 4-ame šių metų numeryje

Turime pripažinti, mielieji, kad metai nauji, bet lapai, t. y. rūpesčiai, tie patys, seni. Šit aplankė mane neseniai toksai – net nežinau kas. Bičiuliu negaliu pavadinti – labai jau mūsų požiūris į gyvenimą skiriasi, o ir charakterio tipai nevienodi. Tad sakykim – senas geras pažįstamas. Iš tolo matosi – didžiai kažkuo nepatenkintas.

– Kas nutiko, ko toksai surūgęs? – paklausiau. – Bene su žmona susipykai?

– Su žmona viskas gerai, – niūriai atsiliepė svečias. – Visuomeniniai reikalai ramybės neduoda. Atsimeni, kaip prieš porą metų valdovės rūmai savaitei ištuštėję buvo, visus ištikimus valdinius ir vasalus jinai buvo užjūrin išsiuntus papramogauti, pasilinksminti, šio bei to nusipirkti. O štai mus, eilinius piliečius, dabar veža ekskursijon šalia sostinės esančio šiukšlių perdirbimo fabriko pasižiūrėti, įsitikinti, koks jisai geras ir niekam nepavojingas. O kai jau būsim įtikinti, beliks laukti, kol tokį patį pas mus pastatys ir teks senatvėje eiti šiukšlėse knaisiotis, kas gi daugiau belieka.

– O ko tu, gerbiamasis, tikėjaisi? – paklausiau. – Prisiminė jisai, matai, kas prieš porą metų vyko, kas kur važiavo, skrido ar plaukė. Tuomet gerai gyveno. Teismai dar tik buvo prasidėję, niekas nesitikėjo, kad valdovė juose pralaimės ir turės didelius pinigus tam paaukoti. Be to, patsai pastebėjai, kad tuomet užjūrin plaukė patikėtiniai ir ištikimiausi vasalai, liaudies atstovų ten nebuvo. Liaudžiai pakaks ir pro sostinę pravažiuoti, jos aukštus mūrus pamatyti ir šiukšlyno filialą aplankyti. Kokie ekskursantai, tokia ir ekskursija, patikėk manim.

Išlydėjau kiek apramintą žmogelį ir susimąsčiau. Ne, ne apie valdovės organizuojamas ekskursijas. Bene ašai gyvenime dar mažai šiukšlių mačiau, kad dėl to reikėtų ekskursijon važiuoti dar pasižiūrėti? Nebent pati valdovė kartu keliautų, tuomet kitas reikalas būtų. Galėtume apie miestelio reikalus padiskutuoti, problemų sprendimo būdų drauge paieškoti. Bet nevyks mūsų skaidriausioji valdovė šiukšlių apžiūrinėti, ras ji malonesnių vaizdų savo akims. Todėl ir ašai ten nevyksiu.

O susimąsčiau ašai apie didesnes problemas, apie alkoholio vartojimo reikalus, apie jo mėgėjų gretų retinimą ir sveikos visuomenės kūrimą. Kaipgi tuos ugninio vandens gerbėjus sugėdinti ir priversti susimąstyti? Prisiminiau galingojo caro Petro Pirmojo patirtį. Pasirodo, jisai ne tik langą į Europą prakirto, bet ir mužikus nuo baltakės vartojimo atbaidyti bandė. Žinot, ką jis sumąstė? Įsakė nukalti begalę geležinių medalių, svėrusių beveik po penkiolika kilogramų ir įteikti juos didžiausiems svaigiųjų gėralų mėgėjams. Iškilmingai įteikti, viso kaimo akivaizdoje ir šviesiausiojo caro vardu įsakyti juos nešioti pasikabinus ant kaklo nuo ryto iki vakaro. Porą dienelių su tokiu apdovanojimu pavaikščiojus, ne tik degtinėlės ar alučio, net ir šaltinio vandens nebesinorėdavo. Legendos byloja, kad daugel mužikėlių šitaip blaivininkais tapo ir į velnio lašus nė pažiūrėti nenorėjo. Deja, po Petro Pirmojo mirties neteko galios jo įsakai, niekas nebenešiojo medalių, o gerti juk norėjosi, tad visa caro auklėjimo sistema nuėjo šuniui ant uodegos, kaip sakoma.

Pagalvojau, kad galėtume ir mes pabandyti tuos medalius pradėti kalti. Bet greit apsigalvojau. Bepigu buvo rusų carui, kai Rusijoje visokių iškasenų pilna. O iš kur mes tiek geležies paimtume? O ir mūsų liaudis toli gražu taip valdžios nebijo, kaip caro laikais. Gaus alkoholikas tokį medalį, jau tą pačią dieną jį priduos supirktuvėn ir už gautus pinigėlius prisipirks „bambalių“. O jei už tokį valdžios nurodymų nepaisymą bus nubaustas, baigsis kaip visada: skirs jam viešųjų darbų, nes pinigų baudai sumokėti nėra. Kas iš to skyrimo… Stovės tuomet darbai, stovės ir nubaustieji laukdami, kol galės eiti namo pakeliui užsukdami vieno kito „bambalio“ prigriebti. Kitą dieną viskas iš naujo. Netinka mūsų šalelei caro metodas, tai jau aišku.

Nesugalvojau kol kas, mielieji, nieko naudingo, nei kelio, nei takelio blaivybėn nenutiesiau. Gal jūs ką nors žinot, tai papasakokit, po savaitės viską aptarsim. Iki pasimatymo.

Jūsų Varpininkas – šiukšlynų ir alkoholio vartojimo nemėgėjas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*