Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 31 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje.

Jau kelinta savaitė Vileikiškių vaikučiai laiką leidžia naujose patalpose, į kurias persikėlė gyvenvietės vaikų darželis. Šios įkurtuvės ne visai įprastos – dar neteko girdėti, kad valstybinė švietimo įstaiga funkcionuotų privačiose patalpose. Širvintose sėkmingai veikia privatus vaikų darželis, yra du valstybiniai. O Vileikiškiuose – kažkas naujo. Ar tikrai tai nauja praktika, ar tai perspektyvus dalykas – apie viską „Širviui“ sutiko papasakoti Musninkų A. Petrulio gimnazijos, kuriai priklauso Vileikiškių ikimokyklinio ugdymo skyrius, direktorius Vladas Trakimavičius.

– Gerbiamasis direktoriau, dar neteko girdėti apie tokį atvejį, kai valstybinis darželis funkcionuotų privačiose patalpose. Ar tai tikrai nauja praktika?

– Toks sprendimas, kai ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurios steigėjas yra Savivaldybė, įkuriama nuomojamame privačiame name, ko gero tikrai yra pirmas.

Gavę Savivaldybės tarybos leidimą nuomotis šiai veiklai patalpas, atlikome viešųjų pirkimų procedūras, dėl kurių vykdymo konsultavomės tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su Aplinkos ministerija, pagal kurios parengtą Vyriausybės nutarimą buvo vykdomas patalpų nuomos viešasis pirkimas. Šių institucijų darbuotojai kuo nors padėti negalėjo, nes, jų teigimu, tokių atvejų nėra buvę. Todėl galime daryti prielaidą, kad toks sprendimas yra vienas pirmųjų.

– Kieno buvo ši idėja?

– Eilę metų stebint apgailėtinos būklės Vileikiškių ikimokyklinio ugdymo skyriaus pastatą ir visų institucijų abejingumą blogoms vaikų ugdymo sąlygoms bei raudonuojant iš gėdos, kad nieko negalima pakeisti, kildavo visokių minčių. Ne kartą su skyriaus auklėtoja Aldona Aukštuoliene pašmaikštaudavome apie privatų darželį Vileikiškių kaime.

Susiklosčius palankioms aplinkybėms, turime kur kas geresnį variantą – „valdiškas“ darželis privačiose patalpose. Kažkuo primena vaikystę, kai augau kaime, o kaimynų namuose buvo vienintelė parduotuvė – joje skaniausi tetos kaimynės parduodami saldainiai.

– Ar darželį lanko tik vileikiškiečių vaikai, ar yra mažylių iš kitur?

– Skyriuje ugdoma 14 vaikučių, iš kurių vienas yra iš Musninkų ir vienas iš Vyšnialaukio kaimo, kuris yra šalia Musninkų, visi kiti – vietiniai.

– Kaip organizuojamas maitinimas? Ar darželis turi savo virtuvę, ar tiekia maistą tiekėjas?

– Virtuvės skyriuje nėra. Nuo šių metų vasario 2 dienos skyriuose (gimnazija turi jų 3) maistas negaminamas, o tiekiamas iš gimnazijos valgyklos. Nusipirkome specialius termosus, į kuriuos sudedamas gimnazijos valgyklos virtuvėje pagamintas maistas, kuris mokykliniais autobusais, vežančiais mokinius į pamokas, pristatomas į skyrius.

– Suprantama, kad kaimuose darželiai reikalingi, bet ne vienas susiduria su patalpų problema. Ar, Jūsų nuomone, toks problemos sprendimas turi perspektyvą, ar ši praktika plis?

– Manau, kad toks sprendimas yra racionalus, nereikalaujantis milijoninių investicijų. Juk kiekvienoje vietovėje galima rasti privačių namų, butų, ar kitokių patalpų, kurias galima nesunkiai pritaikyti reikiamai veiklai.

Dėl perspektyvos. Tai priklauso nuo daugybės aplinkybių: nuo savivaldybių vadovų gebėjimo spręsti problemas ir palaikyti žmonių iniciatyvas, nuo visų institucijų, kuriančių taisykles ir vėliau reikalaujančių jas vykdyti, geranoriškumo ir bene svarbiausio – žmonių gebėjimo bendradarbiauti.

– Ar tėvai kuo nors prisidėjo prie patalpų įrengimo?

– Taip, prisidėjo. Dėkoju tėvams: Laimučiui Vaitkui, Jorandui Černiak, Valdui Kiškiūnui, Olegui Sadovskij, Tautvydui Brazulevičiui, Eglei Lapinskaitei ir Audriui Uleckui už darbus, padarytus talkų metu. Dėkoju rėmėjai Nijolei Didžiokienei už finansinę paramą, kurios dėka nupirkti nauji staliukai ir kėdutės. Dėkoju skyriaus darbuotojoms Aldonai Aukštuolienei, Onai Kasinskienei ir Rasai Gudeikienei už darbus, atliktus pritaikant patalpas skyriaus veiklai. Dėkoju Musninkų ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikų tėveliams, kad galėjome bendrai išgyventi, tiksliau – sutilpti į vieno darželio patalpas.

– Ar patalpų pakeitimas turėjo įtakos mokesčiui už darželį, ar jis pasikeitė?

– Tėvų mokami mokesčiai nepasikeitė. Skyrių lankančių vaikų tėvai moka tokius pačius mokesčius ir turi tokias pačias lengvatas, kaip ir kiti tėveliai, kurių vaikai lanko savivaldybei priklausančius vaikų darželius.

– Kiek vaikučių dabar lanko darželį, ar, esant reikalui, vietų dar didintumėt?

– Dabar lanko 14 vaikų, vietų turim 15, tiek tikrai užteks bent penkerius metus.

– Baigdama pokalbį, norėčiau paklausti, kokia Jūsų nuomonė apie ikimokyklinį vaikų ugdymą, jo svarbą mažylio vystymuisi.

– Kažkas yra pasakęs: jaunoji karta mumis senatvėje rūpinsis tiek, kiek mes jais rūpinamės vaikystėje.

Esu įsitikinęs, kad, jeigu vaikais būtų rūpinamasi ne periodinėmis deklaracijomis po kažkokių žiaurių ir protu nesuvokiamų įvykių, o realiais, vaiko gerovę užtikrinančiais darbais, 27-ais nepriklausomybės metais mus slegiančių problemų mastas būtų žymiai mažesnis.

Labai džiaugiuosi, kad pavyko ženkliai pagerinti Vileikiškių kaimo vaikų ugdymo sąlygas. Mes, suaugę, turime gerai suvokti, kad žmogaus asmenybė formuojasi iki 7-erių metų ir vaiką supanti aplinka formuoja didelę dalį augančio Lietuvos piliečio gyvenimo kodo. Prastos, skurdžios gyvenimo ar ugdymo sąlygos augina atitinkamų siekių ir vertybių žmogų. Todėl vaikai turi turėti kuo geresnes, reikalingus tolimesniam gyvenimui socialinius įgūdžius ugdančias gyvenimo ir ugdymosi sąlygas.

– Nuoširdžiai Jums dėkoju už atsakymus.

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 31 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje. Perjungti skydelį: Autorius Autorius Autorius Perjungti skydelį: Custom CSS Custom CSS Add custom CSS rules for this post...