Pasidalink per Facebook!

Sveikinuosi, mielieji mano, su jumis jau beveik paskutinį rugsėjo mėnesio kartą. Et tas laikas lekia, skuba tekinom, o įvykių gausa ir žinių kiekis dar labiau padeda tai tėkmei pagreitėti. Mąsčiau ašai kažkada besidarbuodamas savo varpinėje, ot tai bus gerai pensijos sulaukus ir teisėtu senjoru tapus, sėdėsiu sau, ašai mintijau, ir nieko neveiksiu, na gal savo malonumui kokia nors miela dūšiai veikla užsiimsiu. Egė gė, kaip planavau, tai nesigavo, sakau, gal blogai mintijau, jaunas būdamas. Tiek daug ruošiausi, planavau nuveikti, betgi žiūriu, kad nuo savo plano labai jau atsilieku, daug naujų reikalų kas dieną randasi, it grybų, ypač šiemet, po lietaus. Pradedu ašai galvoti, kad visko suplanuoti neįmanoma, o jeigu ir įmanoma, tai tik arba labai maži, arba atvirkščiai, labai dideli dalykai. Savo pamintijimus dažnai mėgstu konkrečiais pavyzdžiais pailiustruoti arba, kaip sakoma, iš gyvenimo pasimokyti ir kitus dar paprotinti. Ogi visi žinome, kad geriausia mokytis tik iš didžių žmonių, tik iš eruditų ir autoritetų. O kas mūsyse didžiausiais, visa ko etalonas? Teisingai, valdovė skaidriausioji ir josios suburta fantastiškiausia komanda, taigi ir imkime mokytis. Juk dabar, sako, mokslai trunka visą gyvenimą, ne taip kaip anksčiau, pabaigei kokią profesinę ir užtenka visam gyvenimui, o dabar mokais mokais ir durnas numiršti. Na bet ne apie tai ašai.

Ašai apie tuos planus ir pažadus, kuriuos dažnai gyvenimas pareguliuoja. Taigi vagi, tenka grįžti prie to nelemto baseino, į kurį vanduo buvo pradėtas leisti, jau net nebepamenu, prieš dvejus ar trejus metus, ir niekaip ten neprileisdavo. Po to lyg ir dugną kažkas suremontavo, ar lentas smala padengė, kad vandens jau pakako, bet kokia firma subankrutavo ir baseinas su visu sporto centru ant Marytės plauko kyboti liko. Stebuklingai ta Marytė susisuko ir plaukas ne tik kad nenutrūko, ogi vėl skelbiamas jojo atidarymas, kainų projektai ir visa kita. Džiugesys mano kaimynėlės Pranutės širdyje per kraštus, kaip tas vanduo, veržte veržiasi. Ėgi ašai ant to paties grėblio antrą kartą kerėblintis nenoriu, o ir kvailai atrodyčiau, juk pamoką vieną apturėjome, kai vandens nepavyko prileisti, o ir sporto salėje raumenis sutvirtinti nesigavo, pareguliavo gyvenimas planus, o ta tvarioji valdovės skaidriausiosios komanda tuomet nė cypt, jokio garselio neišleido, kas ten pasidarė, o tiktai patylėjusi kokį gerą pusmetį, jei ne ilgiau, vėl vandens pramogų parko purslus ėmė taškyti. Taigi, pamoka tiems, kurie nori mokytis, pažadėjai – patiešijai, netesėjai – negriešijai, arba kitais žodžiais tariant, prieš rinkimus ir aukso krantai, ir pieno upės ima tekėti, patampa daiktas iš š raidės, be kurio grūdo nebūna, it vaškas, minkai ir visi laimingai tiki. Tik ne ašai. Va, kai plačiai atsivers baseino durys, kai ims plūsti sveikatos ištroškę asmenys, tuomet jau ir ašai patikėsiu, kad šitas planas įvykdytas, tik tuomet, ne anksčiau.

O va kita pamoka, kaip reikia gerai sugalvoti ir suplanuoti, kaip nesidorojant susidoroti su tais pačiais politiniais konkurentais ir rodytis, kad niekas nekaltas, kaip tasai buvęs prezidentas sakė: „Aplinka kalta“.

Taigi taip paslaptingai, tiksliau nepaslaptingai, o stebuklingai išgaravo mieste visos skelbimų lentos. It burtų lazdele brūkštelėjus, pradžioje tik skydai dingo, o vėliau su visomis įbetonuotomis „šaknimis“ ir rėmai išgaravo. Kas kaltas? Nagi niekas nekaltas, laikas atėjo juos pakeisti, o rinkimai – kokie rinkimai, taigi bus pastatyta, bus, mielieji, o rinkimai bus praėję, na tai nieko, juk žmonės išmintingi, išrinks geriausią ir be tos agitacijos. Čia savotiška gamtosauginė akcija – taupiai naudojamos priemonės, neteršiama gamta popieriais.

Visgi ašai sakau, tik mūsų karalystėje vyksta tikri stebuklai, tik čia žmonės vieni kitus labai myli ir stengiasi apginti, ir apsaugoti, tiksliau sakant, anksčiau stengėsi, o dabar jau patys išmoko saugotis.

Apie ką čia ašai mintiju?

Ėgi parduotuvėje užgirdau vieną valdininkėlį kitam sakant, kad, jeigu nepadarys, kaip priklauso (vėliau tik supratau, kad, jei tarnybiniu automobiliu po darbo veš įsigytas prekes), tuoj jį apskųs, tuoj į feisbuką nuotrauką įkels, ar dar geriau – kreipsis į teisėsaugą. Va čia sąmoningumas, va čia pilietinė branda ir susivokimas. O kam dėkoti reikia, manau, kad jau vienu balsu galime skanduoti: val-do-vei, val-do-vei ir t. t.

Ar pagalvojote, mielieji mano, kas bus toliau, po dar kelių jos valdymo kadencijų, ot būsim baigę mokslų ir išprusę, būsim pakaustyti, kaip slysti ir praslysti pro visokias teisines ir įstatymines spragutes bei landeles. Mintiju ašai sau tyliai, ar tik neteks pačiai valdovei skaidriausiajai mus išmokius, arba net nemokius, bet tiesiog, perėmus jos stilių, ant to paties grėblio užlipti. Kaip ten liaudies išmintis vis moko: „Kaip šauksi – taip atsilieps“, arba „Gerą mokytoją mokinys praauga“. Taip kad, mielieji mano, mokomės, stebime, dirbame ir visą laiką mąstome ir svarstome – ar tikrai viskas auksas, kas auksu žiba.

Jau antrą kadenciją mintijantis Jūsų Varpininkas

Sveikinuosi, mielieji mano, su jumis jau beveik paskutinį rugsėjo mėnesio kartą. Et tas laikas lekia, skuba tekinom, o įvykių gausa ir žinių kiekis dar labiau padeda tai tėkmei pagreitėti. Mąsčiau...