Nepaprastas paprastų grybų pasaulis. II dalis
Dažnas valgomas grybas – garbanotoji alvytė. Gal šio grybo formos įkvėpė H. R. Gigerį?
Apleistas ateivių laivas. Bet mokslininkai įsitikinę, kad tai grybas – pumpotaukšlių giminaitis – žvaigždinas (gal būt tuščiaviduris žvaigždinas).
Kariauna. Šie organizmai yra gleivūnai. Anksčiau juos priskirdavo grybams, dabar jau traktuoja, kaip atskirą organizmų grupę. Bet jų yra daug, visokių, tik dauguma labai mažyčiai.
Akupunktūra. O šiaip tie smeigtukai – pelėsio vaisiakūniai.
Šviestuvas.
Šampano? Kažkas pripylė su kaupu ir paliko. Čia irgi kažkokie gleivūnai.
Jei nenorit šampano, tai gal „crème brûlée“? Čia irgi grybas, mažučiukas (vos 0,5 cm skersmens). Auga ant pūvančios medienos. Čia jis dar brendimo stadijoje. Kas ans toks ir kaip atrodo subrendęs, žiūrėkit kitoje foto.
Na, jei nenorit šampės, creme brulee, tai gal puodynės su blynukais? Čia tas pats grybas (creme brulee), tik jam subrendus, plyšta „puodynę“ dengianti balta plėvė ir pasirodo, kad viduje ne kremas, o blynai. Tie blynukai (peridiolės moksliškai) ištikro turi kojeles ir ant jų auga sporos. Lietaus lašai ištaško tuos „blynukus“ ir taip grybas plinta. Dėl rūšies nesu tikras. Turėtų būti lygusis tigliagrybis, bet kažkaip man nelabai panašus. Bet kokiu atveju gentis – Crucibulum.
Nauja grybų rūšis – ažūrinis juodagrybis.
Vinukas. 1×50.
Tamsoje.
O iš šitų grybų šiauliškiai bachūriukai bitukes gaminas. T.y., ne iš pačių grybų (nu nėr jau anie tokie visai), o tiesiog nusižiūrėjo jų formą. O grybas – buožinis pirštūnis. Galima valgyt, bet naudos bus mažai, geriau bitukes gamintis.
www.cepulis.lt
Parašykite komentarą