Pasidalink per Facebook!

Daug kartų susitikome su ponu Vošteriu. Dėkingu laiku pavyko pakalbinti labai užimtą žmogų. Gruodis–sausis – žemdirbių atokvėpio laikas, nors darbštūs žmonės turi darbų visais metų laikais. Na, gal padėjo koronavirusas: niekur kitur, išskyrus savo rajone, važinėti negalima, tad tolimesnių rajonų reikalus teko atidėti. Širvintose visada atsiranda reikalų, todėl užsimaskavę kaukėmis, sėdėdami tinkamu atstumu galėjome kalbėtis į valias. O pokalbių tema labai įvairi, nors daugiausia įdomios informacijos teko išklausyti apie Vošterių ūkyje auginamus linus. Žinoma, be dėmesio neliko grikiai, rapsai, žirniai, kmynai, avižos. Paviršutiniškai aišku, kad žinojau, jog yra tokie augalai. Retkarčiais teko jų valgyti ar gerti kmynų arbatą, tačiau, kad šios kultūros yra labai naudingos mūsų organizmui, nustebino nenusakomai. Pastaruoju metu „Širvio“ redakcija gauna žinučių, skambučių, vis raginančių kuo plačiau papasakoti apie natūralių priemonių panaudojimą gydymuisi. O kokios tai priemonės, jei ne mūsų laukuose augantys augalai. Jau ir pati kai kada patariu vartoti sėmenų aliejų, kuriame gausu omega-3 rūgščių, o jos stiprina mūsų imunitetą, ypač to reikia žiemos metu.

– Ar teisingai patariu skambinusiems? – paklausiau šių reikalų žinovo p. Bronislovo Vošterio.

– Sėmenų aliejaus riebalų rūgštys kaip magnetas pritraukia gyvybę palaikantį deguonį, be šių rūgščių žmogus tiesiog uždustų, – pasigirdo atsakymas. – Linų sėmenys atlieka svarbų vaidmenį virškinimo, širdies, kraujagyslių, kvėpavimo, nervų sistemose. Sergant diabetu ar sąnarių uždegimais. Žodžiu, auksas – ne augalas.

– Kiek žinau, pas Jus atvyksta iš visos Lietuvos žmonės, norintys įsigyti sėmenų ar jų aliejaus tam, kad panaudotų kaip gydymosi priemonę. Ar nesusižinote, kaip tie sėmenų vartotojai jaučiasi?

– Atvažiuoja padėkoti ir vėl naujai įsigyja sau savo artimiesiems.

Apie žodines padėkas aš jau buvau girdėjusi. O dabar p. Vošteris pateikė pluoštą padėkos laiškų. Kelis, maloniai adresatui leidus, pateiksiu ir skaitytojams:

„Laba diena, gerb. B. L. Vošteri,

Labai Jums ačiū už sąnarių tepalą, kuris stebuklingai padėjo sugydyti mamos traumuotas kojas. Gruodžio 24 dieną mama, praradusi sąmonę, susmuko ir stipriai pažeidė abi pėdas. Kadangi ji buvusi gydytoja rentgenologė, tai įtarė, kad lūžo abi pėdos. Jos buvo ištinusios ir mėlynos, labai skaudėjo, negalėjo visiškai priminti. Pas gydytoją važiuoti atsisakė.

Iš karto jai uždėjau šlapimo kompresą, kad nuimtų didelį skausmą ir tinimą. O kitą dieną jau dėjau Jūsų tepalo kompresus. Dariau taip, kaip sakėte: nuplaudavau pėdas šiltu vandeniu, gerai nušluostydavau, ištepdavau sąnarių tepalu, apvyniodavau pėdas drobine juostą ir užmaudavau medvilnines kojines. Mama jausdavo malonią šilumą.

Po to dar palaikydavau jos kojas savo delnuose (pusvalandį). Ji sakydavo, kad tada pėdas pradėdavo kaitinti kaip lygintuvu. Ir tokią šilumą jausdavo visą parą. Tokius kopresus kiekvieną dieną dėjau dvylika dienų, po to dariau dienos pertraukas. Skausmas greit nurimo. Mama jautėsi vis geriau. Trečią dieną jau galėjo eiti su ramentais. Po 20 dienų jau be ramentų išvedė pasivaikščioti šuniuką. Po mėnesio pėdos visiškai sugijo. Mama vadina tai stebuklu.

Ačiū Jums už tokį stebuklingą vaistą!

Su geriausiais linkėjimais Daiva Minkevičiūtė“

O štai dar vienas laiškas:

„Gerb. P. Bronislovai,

Norime Jums padėkoti už senosios linų kultūros puoselėjimą bei pasišventimą gaminti tikrą, vertingą sveikatai, natūralią produkciją.

Jūsų gaminamą tepalą sąnarių skausmams mažinti, kartu vartojant šaukštais sėmenų aliejų, naudojo keli sveikatos problemų turintys kolegos. Apie Jus ir apie sąnarių skausmų mažinimo galimybę, naudojant Jūsų gaminamą produkciją, papasakojo muziejaus Medicinos istorijos skyriaus įkūrėjas docentas Vytautas Siudikas, pirmasis išmėginęs kompresus.

Kolegė Lina mamai dėjo kompresus ant apatinės stuburo dalies nakčiai. Sumažėjo skausmai, mama lengvai pradėjo vaikščioti.

Kolegė Jolanta tepalo kompresus dėjo ant čiurnos ir taip pat labai teigiamai įvertino šio natūralaus gydymo poveikį.

Man po riešo lūžio pastoviai maudė sąnarį. Ir jau po pirmų kompresų (Jūsų pagaminto tepalo su linų išspaudomis ir kaulažolės šaknimis) skausmai sumažėjo, vėliau ir išnyko.

Linkime Jums išlikti dar ilgai tokiam tvirtam, linkime pripažinimo, įvertinimo ir visokeriopos sėkmės kasdienybėje!

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus žmonių vardu Zenona Šimaitienė“

– Linas – vaistas ir maistas. Daugiausia kalbėjome apie liną kaip apie vaistą. O kaip linas maistas? – pasiteiravau.

– Pasiūlysiu keletą receptų, kaip panaudoti liną kaip maistą. Tai vos keli, o gabios mūsų šeimininkės, jos labai kūrybingos, susigalvos ir dar kitokių.

Šviežių kopūstų salotos: 0,5 kg pjaustytų šviežių kopūstų, 2 morkos, 1 svogūnas, 1–2 rūgštūs obuoliai, 0,5 stiklinės sėmenų aliejaus, citrinos rūgštis pagal skonį. Paruošti porą valandų prieš valgymą.

Raugintų kopūstų salotos: 0,5 kg raugintų kopūstų, 1 svogūnas, 0,5 stiklinės sėmenų aliejaus, žiupsnelis sutrintų kmynų.

Burokėlių salotos I būdas: 2 virti burokėliai, 1 aliejuje pakepintas svogūnas, 1 šaukštas tarkuotų krienų, druskos, citrinos rūgšties,3–4 valgomieji šaukštai sėmenų aliejaus.

Burokėlių salotos II būdas: 2 virti burokėliai, 6 džiovinti grybai (geriausia baravykai), 1 pakepintas svogūnas, citrinų rūgšties, druskos žiupsnelis sutrintų kmynų, 2–3 šaukštai įprasto aliejaus pakepinimui, 2–3 šaukštai sėmenų aliejaus.

Burokėlius išvirti, nulupti, sutrinti stambia trintuve. Grybus išvirti, supjaustyti ruoželiais. Svogūną pakepinti aliejuje, sudėti į keptuvę burokėlius, grybus, viską pakepinti maišant. Pasūdyti, citrinos įspausti pagal skonį, pagardinti kmynais, užpilti sėmenų aliejaus. Galima valgyti kaip atskirą patiekalą (šiltą ar šaltą) arba su silke ar žuvimi.

– Net seilės tįsta besiklausant. Gal ir daugiau tokių receptų ir patarimų turite, bet gal tai palikime kitam kartui?

– Labai laiku baigiame pokalbį, nes jau turiu skubėti namo. Po pusvalandžio – sutartas susitikimas.

– O kaip su mano susitikimu kitam pokalbiui? – susirūpinau.

– Susiskambinsim.

– Ačiū už pokalbį, už man skirtą laiką, – paskutinių žodžių ponas Vošteris negirdėjo, jau ūžė užvestas automobilis. – Na, susiskambinsim, tai susiskambinsim. Ūkininkas žodžio laikosi. Tad iki kito karto.

B. L. Vošterį kalbino V. Patinskienė

Daug kartų susitikome su ponu Vošteriu. Dėkingu laiku pavyko pakalbinti labai užimtą žmogų. Gruodis–sausis – žemdirbių atokvėpio laikas, nors darbštūs žmonės turi darbų visais metų laikais. Na, gal padėjo koronavirusas:...