Naujausios žinios

Pagarbos verti visi

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 26 d. laikraščio „Širvis“ 37-ame šių metų numeryje.

Per kavos pertraukėlę su bendradarbėmis vartom rajoninį laikraštį. Pastaruoju metu jame užsakyti skelbimai glaustai praneša apie merės apsilankymus kaimų kultūros renginiuose. Gerai sugalvota: ir laikraščio darbuotojams rašyti nereikia, ir vienas kitas pinigas savam laikraščiui ne pro šalį. Bet kalba ne apie tai.

Žinutė informuoja, kad merė tąsyk pasveikino visą būrį vietinių kultūros entuziastų, taip pat ir devyniasdešimtmetį atšventusią močiutę. Tiesa, lankyti jos namuose nesivargino, gėles perdavė dukrai. „Koks dėmesys, kokia pagarba eilinei senolei, – puolėm aiškinti viena per kitą. – Gryna teisybė, kad mūsų merė gerbia ir pastebi kiekvieną.“ Pagyros nesiliovė, kol prakalbo viena, iki šiol tylėjusi, kolegė: „Mano mama irgi visai neseniai devyniasdešimtį minėjo. Bet iš merės jokio dėmesio nesulaukė. Kodėl? Ar ji mažiau verta pagarbos? O gal anoji dukra kažkuo yra nusipelniusi, todėl ir mamai dėmesio tenka?“

Sumišusios pritilom. Išties, neseniai bendradarbės mama šventė garbingą jubiliejų. Tąsyk ir mūsų kavos pertraukėlė buvo šventiška, skanavom gimtadieninio torto likučius ir siuntėm senjorai linkėjimus. Niekas to merės sveikinimo ir nepasigedo. Bet, kai išlindo naujas faktas, pasidarė keista. Ne kartą teko skaityti apie merės sveikinimus garbingo amžiaus senoliams. Bet tai buvo labiau žinomi asmenys: kunigas, gydytojas, mokytoja… Pirmą kartą eilinė kaimo moteris, žinoma, dėl to verta ne mažiau pagarbos. Bet ar neverta jos ir mano bendradarbės mama ir dar visa eilė kažkieno mamų, tėčių ir senelių? Tai gal nereikia daryti skirtumų? Jei visiems, tai visiems, jei niekam, tai tikrai niekam.

Ne kažin kiek tekainuoja gėlės žiedas ar skoningas atvirukas, bet džiaugsmo jis gali labai daug suteikti. Nes dėmesiu nelepinamiems senoliams toks sveikinimas turi ypatingą reikšmę. Kažkada gražią tradiciją sveikinti jubiliejinio gimtadienio proga puoselėjo Viešoji biblioteka. Tiesą sakant, gal ir tebepuoselėja – negaliu pasakyti. Atsimenu kaimynės pasakojimą, kaip tokiu sveikinimu džiaugėsi jos mama. Tas bibliotekos sveikinimas gulėjo garbingiausioje vietoje, visiems matomas ir su pasididžiavimu demonstruojamas. Žiūrėkit visi, tokia garbinga įstaiga manęs nepamiršo, – tarsi sakė šis demonstravimas. Artimųjų dėmesys irgi daug reiškia, bet tokie oficialūs sveikinimai dar brangesni.

Savivaldybės sistemoje tikrai pakanka darbuotojų, kad galėtų suskaičiuoti garbaus amžiaus jubiliatus ir juos pasveikinti. Nebūtina kiekvieno lankyti, nors, žinoma, tai gražiausia dėmesio forma. Bet ir kuklus atvirukas, gautas paštu, bus ne mažiau reikšmingas. Merė metinių švenčių proga atvirukais apdovanoja visus gyventojus, tad rasti galimybę pasveikinti jubiliatus tikrai nebūtų sunku. Svarbiausia, kad niekas neliktų užmirštas ir nebūtų jokių nemalonių nuosėdų ir pasvarstymų.

Gražias jubiliatų sveikinimo tradicijas turi abeji rajono globos namai. Tačiau neteko girdėti, kad tenykščius jubiliatus sveikintų ir rajono valdžia. Dažniausiai šių įstaigų gyventojai prisimenami, kai artėja rinkimai ir brangus tampa kiekvienas balsas. Senoliai tikrai pagarbiai saugo ir kalendorius, ir bukletus, ir kitą reklaminę medžiagą. Kodėl nesustiprinus įspūdžio dar ir atviruką ar gėlytę dovanojant? Manau, kad reprezentaciniame fonde šiems reikalams pinigų tikrai atsirastų, tereikia iniciatyvos. Ir svarbiausia, kad nebūtų pamirštas nei vienas jubiliatas, kad toks išaiškėjęs faktas neprislėgtų akmeniu jo širdies. Kiekvienas jų yra vertas pagarbos, tai ir pagerbkime atitinkamai, lai pasidžiaugia valdžios dėmesiu. Norėtumėt gimtadienio proga sulaukti merės sveikinimo atviruko? O kodėl gi ne? Būtų labai malonu…

Jonė LIEPONĖ

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*