Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 15 d. laikraščio „Širvis“ 11-ame šių metų numeryje.

Nesigirdamas pasakysiu jums, mielieji: sulaukė mano veikla pripažinimo. Neseniai rimtas leidėjas pasiūlė mano rašinius knygon sudėti ir plačiai masėms paskleisti. O kad apsidžiaugiau – mano gerų patarimų knygelė ne vieną gyvenimiškos išminties pamokys, dienas praskaidrins. Jau mačiau save it kokį Čekuolį besėdintį knygų mugėje ir autografus miniai gerbėjų bei interviu televizijoms dalinantį. Tiesa, kai išgirdau, kad leisti teks savo lėšomis, teko greitai apsigalvoti, mat toji leidyba pasirodė esanti brangus malonumas. Nieko tokio, gal atsiras ir tikras leidėjas, kuris nepabūgs investuoti į kokybišką leidinį. Jei kas pažįstate kokį dosnų mecenatą ir plunksnos meistrų rėmėją, praneškite skubiai. Skolingas neliksiu, pirmą gerų patarimų knygelės egzempliorių su dedikacija jums padovanosiu.

O kad minėtojo leidėjo kelionė miestelin neliktų be naudos, patariau jam užsukti valdžios bastionan, mūsų valdovę skaidriausiąją aplankyti. Juk pastaruoju metu (arba kaip pasakytų buvęs josios partijos kolega ir vadas, „duotuoju momentu“) ji irgi pamėgo plunksną, įniko pamokslus kurti. Žinia, partijos vadės padėtis įpareigoja, visiškai suprantu. O ir pamokslai josios ne vietiniams nesusipratėliams valdiniams skirti, visai ne. Į platesnius vandenis valdovė neria, ji gyvenimiškos išminties perlus net konkuruojančių firmų (persiprašau, partijų) vadams žarstyti ėmė, meilės artimajam mokyti pabandė. Tikri pamokslai, sakau ašai jums, nors iš sakyklos skelbk. Tik, rodos man, be reikalo valdovė konkurentų mokymui savo brangų laiką ir neįkainojamą išmintį aukoja. Išmoks tasai arogantiškasis valdovas žmones mylėti, tai jo konkuruojanti firma neatsigins norinčiųjų josios gretas papildyti. O tai gali ir pačios valdovės firmai pakenkti: priglaus anas po savo sparneliu ne tik tąjį tūkstantį, kuris josios bendražygių gretas paliko, bet ir dar keletą tūkstančių nusivilios. Štai dėl ko man neramu. Nors, kita vertus, jei jisai mylės žmones taip, kaip mūsų valdovė mus „myli“, tai gerbėjų gretų pagausėjimas tikrai negresia. Gal tai ir yra josios gudrus „ėjimas žirgu“?

O kad valdovė mūsų ėmėsi pamokslauti ir valdymo meno mokyti visos šalies vadovus ir valdovus, tai ir gerai, ir tegul. Turi gi jiems kažkas paaiškinti, kaip tėvynę mylėti ir ją valdyti. Mat susėdo ant Seimo kėdžių turgaus bobų lygio politikės ir mėgina mūsų miestelyje vykdytus ir tebevykdomus gerus darbus „brokyti“, net kviesti valdovę dėl jųjų teisėtumo ir reikalingumo pasiaiškinti, galvą nuleidus jų pamokslų paklausyti. Na, manau, mūsų išmintingoji ir raštingoji valdovė taip jiems paaiškins, kad maža nepasirodys ir daugiau apie tokius kvietimus nieks nė užsiminti nebedrįs. Jau ji galvos nenulenks prieš jokias bobas!

Tiesa, kol kas mažokai pamokslų valdovė paskelbė, knygelė dar labai plona gautųsi. Tai ašai turiu tokį kuklų siūlymą: valdove išmintingoji, suvienykime pajėgas, išleiskime bendrą patarimų ir pamokymų leidinį. Aš turiu medžiagos, jūs – pinigų, bus idealus bendradarbiavimas. Abu esame karšti miestelio patriotai bei mylėtojai ir mūsų rašiniai skirti bendram tikslui – mokyti gyvenimo išminties. Esu linkęs eiti į kompromisą: mano nuotraukos viršelyje nereikia, ašai ne toks gražus ir fotogeniškas. Lai būna mano tekstai, o jūsų iliustracijos – juk tai sąžiningas pasiūlymas, argi ne taip? Lauksiu jūsų teigiamo sprendimo ir bendradarbiavimo sutarties.

O jums, mielieji, patariu – taupykite pinigus. Aukšto meninio ir profesinio lygio kūrinys tikrai nebus pigus, o įsigyti teks, nes jei ne jūs, miestelėnai, tai kas jį bepirks? Pasikalbėsim po savaitės, manau, sutartis jau bus pasirašyta.

                      Jūsų Varpininkas – be penkių minučių rašytojas

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 15 d. laikraščio „Širvis“ 11-ame šių metų numeryje. Nesigirdamas pasakysiu jums, mielieji: sulaukė mano veikla pripažinimo. Neseniai rimtas leidėjas pasiūlė mano rašinius knygon sudėti ir plačiai...