Naujausios žinios

Panemunėmis pamario link

Straipsnis buvo išspausdintas birželio 27 d. laikraščio „Širvis“ 25-ame šių metų numeryje.

Penkta valanda ryto. Aušo nuostabi birželio tryliktoji diena. Sakoma, kad pasaulis yra knyga. 53 LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos nariai tą rytą vertė pirmąjį šios knygos puslapį. Per dvi dienas reikės perskaityti visą knygą. Bet kurioje kelionėje nėra didesnio malonumo, nei jos pradžia. Su vadove Birute, vairuotoju Jonu ir pakilia nuotaika net nepajutome, kad verčiame jau antrąjį mūsų pradėtos knygos puslapį. Mes Švėkšnoje, o tai jau Mažoji Lietuva.

Mus pasitinka 1905 metais pastatyta neogotikinė, raudonų plytų, lotyniško kryžiau plano, dvibokštė šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia su puošniu didžiuoju altoriumi ir panašaus stiliaus keliais šoniniais altoriais. Prie didžiojo altoriaus pastatytas stalas (mensa), kurį puošia paskutinės vakarienės bareljefas.

Bažnyčią supa gotiško stiliaus ažūrinis aukštas mūras su bokšteliais, kuriuose įrengtos Kryžiaus kelio stotys. Šventorius sujungtas su parku virš gatvės nutiestu viaduku, jungiančiu bažnyčią su grafo Adomo Pliaterio rūmais, pastatytais 1880 metais. Rūmai pavadinti grafo žmonos vardu „Genovaitė“.

Švėkšnos dvaro sodyba Šilutės savivaldybėje – viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kur šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys (Pliateriai). Dvaras išsidėstęs pačiame Švėkšnos miestelio centre. Didžiausia dvaro parko puošmena – apie aštuoniolikos metrų aukščio reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis Meilės ginkmedis. Tai stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje.

Parko tvenkinio saloje yra deivės Dianos statula (autorius V. Jakševičius), parko pakraštyje – vandens malūnas. Šalia parko 1928 metais pastatyta „Saulės“ gimnazija. Kasmet vasarą atostogauti iš JAV atvykstanti grafienė F. Pliaterienė ketina „Genovaitės“ rūmus dovanoti visuomenei.

Verčiame kitą knygos lapą ir keliaujame į Mingės kaimą, vadinamą „Lietuvos Venecija“. Iš čia laivu išplaukiame į Nidą. Nors plaukiame vieną valandą ir keturiasdešimt minučių, laikas neprailgsta. Štai ir Nida: Parnidžio kopa su saulės laikrodžiu – kalendoriumi, Parnidžio pažintinis takas, Nidos etnografinės kapinės ir krikštai, pasivaikščiojimas – laikas bėga nepastebimai. Ima niauktis, pati gamta mus įspėja, kad laikas grįžti. Plaukiame į Kintus, įsikuriame nakvynei namukuose. Trumpas atokvėpis ir vakarinis žygis stebėti kitapus marių mirgančių Kuršių nerijos švyturių.

Nauja diena – naujas knygos lapas. Papusryčiavę keliaujam į Ventės ragą. Ornitologijos centro direktorius Vytautas Jusys išdėstė labai įdomią paskaitą apie paukščius, jų žiedavimą, migraciją, ornitologų darbo ypatumus.

Autobuse mintimis skaitome knygą toliau ir artėjame prie mitologinio Rambyno kalno. Nuo jo atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuną ir kitą jo krantą, kuriame boluoja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Rambyno kalno aukštis – 45,4 m. virš jūros lygio. Kalną ypač išgarsino Martynas Jankus ir Vydūnas. Nuo 1884 metų čia pradėtos rengti Joninių šventės. Ši tradicija tęsiama ir šiandien. Skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas aukuras simbolizuoja baltų dievų trejybę – Patrimpą, Perkūną ir Patulą. Aplankome puikiai sutvarkytas kapinaites.

Kartu su tirpstančiu laiku mūsų knyga plonėja. Visus pradžiugino sustojimas ir saldi viešnagė Medaus slėnyje. Čia laukė įdomus pasakojimas apie medų, įvairių jo rūšių degustacija, meduoliai ir žolelių arbata vaizdingame gamtos kampelyje. Atsisveikiname su Jurbarko apylinkėmis ir panemune grįžtame į Širvintas.

Nuoširdus ačiū kelionę organizavusiai Genovaitei Abromavičienei bei visiems keliavusiems už tarpusavio supratimą, atjautą, geranoriškumą.

LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos vardu – Vladislovas Jablonskas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*