Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas kovo 14 d. laikraščio „Širvis“ 10-ame šių metų numeryje

Daugiabučių modernizavimo programa neįgavo reikiamo pagreičio. Niekas iš valdančiųjų taip ir neįvardijo, dėl kieno interesų vis dar sukama namų modernizacija. Bet ir be įvardijimo aišku, kad tai aukso gysla, kasyklos statybinėms organizacijoms, verslui, bankams ir skausmas iki gyvos galvos sutartis pasirašiusiems žmonėms. Jokia renovacija nesumažins šilumos kainų, jei nebus modernizuojama visa daugiabučio namo šilumos tiekimo sistema.

Viena paprasta didelių šildymo išlaidų priežastis – netikslūs matavimo prietaisai, kurių paklaida gali būti labai didelė. Šilumininkai suinteresuoti kuo daugiau šilumos parduoti, o gyventojai neturi jokios įtakos šilumos kiekiui reguliuoti. Individualus vartotojas yra butas, o ne namas. Individuali šilumos apskaita kiekviename bute turėjo būti įrengta jau seniai, o šiandien renovuoja namus ir apie šią apskaitą nebekalbama. Šilumos tiekėjų apetitas nuolat auga, tai pelno siekianti įmonė. Tuo labiau, kad VKEKK (valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija) šilumos kainas nustato iš esmės tik pagal šilumos tiekėjo apteiktą informaciją ir net ši komisija neišdrįsta atlikti šilumos tiekėjų audito. VKEKK ir valdžia tarnauja ne Lietuvos piliečiams, o monopolininkų interesams.

Kur garantija, kad statybininkai darbus atliks kokybiškai, tuo labiau, kad geri specialistai jau seniai užsienyje, o likę – be kvalifikacijos arba tinginiai. Bėda dar ir ta, kad laikinai renovacijos laikotarpiui susikūrusios statybinės organizacijos po renovacijos sustabdo savo veiklą ir išryškėjus defektams garantinio darbų atlikimo nebėra iš ko pareikalauti.

Priminkime daugiabučių namų renovacijos pradžią Lietuvoje. Valstybės parama gyventojams buvo 80 proc., tačiau tokio dydžio parama galėjo pasinaudoti tik didžiųjų miestų gyventojai. Bet renovacija vis tiek neįgavo reikiamo pagreičio. Šią dieną Vilniaus mieste renovuota tik 120 daugiabučių namų. Su kiekvienais metais mažėjant valstybės paramai, griebtasi didžiulės agitacijos (įkurta BETA – būsto energijos taupymo agentūra), kuriai skirta net 35 milijonai litų. Kai valstybės parama sumažėjo perpus, t. y. 40 proc., tada prievartinė renovacija buvo pradėta rajonuose. Šiuo metu parama sumažinta iki 30 proc.Rankų laužymas gyventojams prasidėjo ir Širvintose. Nors vieši susirinkimai organizuojami dalyvaujant Savivaldybės vadovams, tačiau į juos žmonės ateina negausiai, nes netiki renovacijos skaidrumu, kokybe, bijo daugiametės finansinės naštos ir apskritai nesėkmingos renovacijos, ką parodo daugybė pavyzdžių Lietuvoje, taip pat ir pačiame mūsų mieste – užsitęsusi namo modernizacija dėl bankrutavusios statybinės organizacijos. Ar nebaugina ir tas faktas, kada Savivaldybė be buto savininko sutikimo ir be jo parašo paima banke kreditą, kurį turės išmokėti per 20 metų. Nors Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse pasakyta, kad „…buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo“. Juk jeigu renovacija tokia efektyvi ir reikalinga, prievartos nereikėtų ir didžiųjų miestų gyventojai, kurių uždarbiai ženkliai didesni už rajone gyvenančių, būtų jau seniai modernizavę savo namus.

Per visas informavimo priemones nuolat reklamuojama kaip sparčiai vyksta renovacija Ignalinos, Jonavos,Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų, Švenčionių rajonuose ir Druskininkų mieste, tačiau nuslepiama, nutylima, kad jie priskiriami probleminėms teritorijoms ir ES struktūrinių fondų pinigais apmokama net 85 proc. visų renovacijos darbų (pastatų apšiltinimo, langų ir durų keitimo, stogo remonto ir pan.). Ignalinos miestui kompensuota visu 100 proc. atominės elektrinės lėšomis. Kituose rajonuose, kaip Utenoje, Molėtuose, aktyvi renovacija vyksta ir dėl šių miestų merų sumanaus vadovavimo ir sugebėjimo rasti įvairių kelių papildomam programos kompensavimui netgi skiriant lėšas iš savivaldybės biudžeto. Šiais metais Lietuvos savivaldybėms skirti papildomi milijonai, reikia tikėtis, kad mūsų rajono savivaldybės vadovai skirs dalį lėšų gyventojams, renovuojantiems namus.

Lietuvoje, bendradarbiaujant su Vokietijos vyriausybe pradėti pirmieji bandomieji kvartalinės renovacijos projektai Utenoje, Šiauliuose, Birštone. Juos 80 proc. finansuos Vokietijos Aplinkos ministerija. Tokios tobulesnės renovacijos metu bus ne tik atnaujinti, apšiltinti daugiabučiai, bet ir šilumos mazgai, pakeisti vamzdynai, įrengta individuali suvartotos šilumos apskaita kiekviename bute.

Lietuvos gyventojai nepasitiki valdiškos institucijos atstovais, suprasdami, koks sudėtingas viešųjų pirkimų mechanizmas įsijungia (viešųjų pirkimų „patirties“ turi ir Širvintos). Todėl dauguma gyventojų nusprendžia renovuoti pastatą žingsnis po žingsnio, kaupdami lėšas. Tada jie bent ramūs, kad niekam neskolingi. Tvarkyti namus savo jėgomis yra pigiau nei su valstybės parama. Lietuvoje įsivyrauja tokia praktika: skaičiuojantys pinigus gyventojai samdo įmonę, kuri už protingą kainą kiekviename bute įrengia individualios šilumos suvartojimo apskaitos prietaisus. Vėliau, už sutaupytą šilumos vartojimą atlieka kitus namo būklės pagerinimui reikalingus darbus.

Lietuvoje neteisingai renovuojami namai. Pirmiausia jų sienos turi būti išpurškiamos spec. cheminėmis medžiagomis, kurios sunaikina bakterijas ir grybelius ir tik tada kloti plokštes(paketus). Mūsų gi statybininkai to nedaro, aiškindami, kad jie sienas valo fiziniu būdu, o, greičiausiai nieko nedaro. Ir taip likę bakterijos ir grybai dauginasi, dėl ko pradeda pelyti sienos. Kartais į renovacijos darbų projektus įtraukiami pamatų sutvirtinimai. Pinigai tiems darbams dideli, bet, norint sutvirtinti pamatus, reikia pasiekti pačią pamatų apačią, po jais kloti sutvirtinimus. To niekas nedaro, tik dedama izoliacinė medžiaga ir tuo sutivirtinimas baigiasi. Ekspertai siūlo ir, jau išbandyta praktikoje, kai plytiniai namai neapklijuojami vata ar putplasčiu, o aptinkuojami labai gera ir tam skirta tinkavimo medžiaga „Samanėlė“. Ji labai pigi ir ilgaamžė.

Kas užtikrins renovacijos projekto kokybę? Projekto administratorius, kuris ne tos srities specialistas, techninis prižiūrėtojas, kuris yra svetimas samdomas žmogus, rangovas, kurio atliktų darbų apimtys dažniausiai neatitinka darbų akte nurodytų darbų kiekio? Be pačių gyventojų priežiūros kokybė nepasiekiama. Bet tai turi būti renovuojamo namo gyventojas, kuris išmano renovacijos labirintus, turintis statybos ir remonto patirties ir galintis aukoti save, kad renovacijos darbai būtų skaidrūs ir kokybiški. Reikia pažymėti, kad BETA neįtakoja darbų vykdymo, jie tik atlieka agitavimo kampaniją. Prie agitacijos prisideda net Vilniaus savivaldybės meras. Žadėdamas sostinės gyventojams, sutikusiems modernizuoti butus, už kiekvieną kvadratinio metro plotą sumokėti po 10 eurų.

Žaliosios energetikos centro specialistai, apžiūrėję įvairius modernizacijos pavyzdžius, mato namus, kuriems išleisti milijonai, tačiau juos reikės vėl renovuoti po 5 metų. Dėl nekokybiškos renovacijos nepasiektas efektyvumas, kuris teoriškai nustatomas, šoktelėjus energijos kainai sugrąžina vartotojus į tą patį išlaidų už šildymą lygį – liaudiškai tariant prie suskilusios geldos.

Ar ne auksinė mintis? „JEI NAMAS stovėjo 200 metų ir greitai nugrius, jį galima brangiai nudažyti – tai rastauracija. JEI NAMĄ nudažė ir jis gali stovėti dar 200 metų, jį reikia sugadinti. Tai renovacija.

Straipsnis buvo išspausdintas kovo 14 d. laikraščio „Širvis“ 10-ame šių metų numeryje Daugiabučių modernizavimo programa neįgavo reikiamo pagreičio. Niekas iš valdančiųjų taip ir neįvardijo, dėl kieno interesų vis dar sukama namų modernizacija....