Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas spalio 10 d. laikraščio „Širvis“ 39-ame šių metų numeryje.

Štai, mielieji mano, ir baigėsi vasaros linksmybės. Rudens šventė miestelin atėjo, kaip ir pridera su rudeniška vėsa ir rudens gėrybių kalnais. Šaunūs tie miestelio apylinkių žemdirbiai. Pluša visą vasarą, tempia turgun užaugintas gėrybes, kad tik mums, miestelėnams, būtų geriau. Vietoj padėkos dažniausiai išgirsta esantys plėšikai ir brangininkai, bet vis vien mūsų nepalieka. O nuėmę derlių, dar mums ir šventę surengia: priveža skaniausių gėrybių, paruošia dosniausius stalus, dar ir muzikantų prisiveža, kad mums linksmiau būtų. O mes vaikštom pasipūtę ir esam vis nepatenkinti. Ašai, būdamas tų kantriųjų žemdirbių vietoje, vieną kartą tos rudens šventės boikotą organizuočiau, va tada miestelėnai pamatytų, kas jiems visas linksmybes ir gėrybes ant lėkštutės atneša. Tiesa, turiu pasakyti, kad kai kurie akiplėšos miestelėnai patyliukais net ir valdovę peikti pradėjo, įsivaizduojate, iki ko prieita? Atseit, pirmaisiais kadencijos metais, jinai valdinius vaišino keptu kalakutu, visi namo parėjo sotūs ir laimingi. O šiemet, sako, tik spurgas praeiviams dalino, o ir tų, atseit, ne per daugiausia buvo.

O ar susimąstėt, jūs, kiauragalviai, kad tas spurgas dar ir iškepti reikėjo? Valdovė su visa komanda gal pernakt nemiegojo, spurgas kočiojo, o jums ir vėl negerai. Būtų kalakutas, kaip tais senais gerais kadencijos pradžios laikais, tai gal sakytumėt, kad per mažas buvo ir visiems norintiems nepakako. O jūs, mielieji, belaukdami valdovės dovanų, ar pamąstėte kada, iš kur jos atsiranda? Negi manote, kad valdovė iš savos kišenės tuo kalakutus perka ir jums dovanoja? Viską aukoja rėmėjai, ir ne savo noru, o įsakmiai paprašyti. Kai valdovė tik pradėjo kadenciją, tai tie nesavanoriai rėmėjai neturėjo kito pasirinkimo. Bet dabar, kai kadencija jau visai į pabaigą ritasi, tai rėmėjų abejonės kaip ant mielių kyla. Rinkiminė kampanija jau ant nosies, tuoj būsimi kandidatai pradės paramos ieškoti, tai gal neverta dabar valdovės stipriai remti, gal ne jinai po rinkimų sėdės ant žirgo, o kažkas kitas? Matyt, todėl kalakutui lėšų neužteko, beliko spurgas kočioti ir šventėje dalinti.

Kita vertus, gal ir valdovė nebesuinteresuota kadencijos pabaigoje jus kalakutais maitinti? Rinkiminės kampanijos metu irgi reikės masinių renginių su vaišėmis ir dovanėlėmis organizuoti, tai gal geriau lėšas pataupyti ir tada su kalakutu tribūnoje pasirodyti? Patys žinote, kad mūsų valdovė apgalvoja viską iki panagių, todėl rudeniop pristabdo arklius, kad vėliau, pavasariui artėjant, galėtų sužibėti dosnumu.

Na taip, kalakuto šventėje nebuvo, bet visa kita – kaip visada. Ir vedėja iš sostinės buvo importuota, ir žvaigždės neprastos melodijas raitė, ir kioskeliai kupini gėrybių stovėjo – ko dar jums bereikia? Nepatiko ši šventė, gal kita bus linksmesnė? Aukščiau galvas – rinkimai artėja, visos įdomybės ir pramogos dar priešakyje. Kai prasidės rinkiminių pažadų koncertai ir spektakliai, va tada bus šventės, jokie kalakutai ir juo labiau spurgos to neatstos. Kai išgirsite, ką žada kandidatai, būsite sotūs be kalakutų. Galiu tai garantuoti, nes kai ką netyčia jau nugirdau. Bet nelaukit, jums neišduosiu, bus tada neįdomu. Taigi, ruduo baigiasi, derlius surinktas ir suskaičiuotas. Laukia smagi priešrinkiminė žiema ir dar svaigesnis rinkiminis pavasaris. Prižadu – nuobodžiauti ir liūdėti neteks. Palinkėkim sau gerų kandidatų ir dar geresnių jų pažadų.

P. S. O kaip jūs, mielieji, galvojate, ar geriau gražiai kalbantis, dailiai atrodantis, ar riebias spurgas dalinantis būsimasis valdovas? Už kurį balsuotumėt jūs? Laukiu patarimų visą ateinančią savaitę. Iki. Jūsų Varpininkas – rinkiminių pažadų kolekcionierius

Straipsnis buvo išspausdintas spalio 10 d. laikraščio „Širvis“ 39-ame šių metų numeryje. Štai, mielieji mano, ir baigėsi vasaros linksmybės. Rudens šventė miestelin atėjo, kaip ir pridera su rudeniška vėsa ir rudens gėrybių...