Ir vienas žmogus – jėga
Jonė LIEPONĖ
Straipsnis buvo išspausdintas spalio 10 d. laikraščio „Širvis“ 39-ame šių metų numeryje.
Po iškilmingų šv. Mišių šv. arkangelo Mykolo atlaidų dieną prieš parapijiečius stojo vienas garbus širvintiškis. Žmogus norėjo paskelbti savo paties kreipimąsi į viso pasaulio geros valios žmones. Jis pasakojo norėjęs šį kreipimąsi įteikti popiežiui jo vizito metu, deja, nepavyko. Nepavyko ir tąsyk bažnyčioje: ilgų iškilmių nuvarginti žmonės nebenorėjo klausyti. O gaila. Padalinęs turimus egzempliorius, vyras išėjo.
Nežinia, ar daug gavusiųjų perskaitys šio kreipimosi tekstą, juo labiau atkreips į tai dėmesį. Bet aš džiaugiuosi, kad man pakliuvo šis tekstas ir nuoširdžiai žaviuosi jo autorium. Džiugu, kad atsiranda neabejingų žmonių, kuriems rūpi ne tik siauras savasis pasaulėlis, asmeninė gerovė. O čia žmogus mąsto apie mus visus, apie išlikimą, apie tai, kur nuves dabartinė ginklavimosi politika ir nesiliaujantis gynybai skiriamų lėšų augimas. Turbūt daugelis numos ranka į šį kreipimąsi ir jo autoriaus pastangas. Jau teko girdėti, kad pavienis balsas nieko nereiškia, atseit, net ir visos Lietuvos pozicija tokiu atveju nebūtų svari ir svarbi, niekas į ją neįsiklausytų. Nesutinku su tuo. Žinoma, naivu tikėtis, kad vienas balsas iš karto padarys stebuklus. Bet bandyti reikia. Tylėti nebegalima, reikia šaukti, reikia kalbėti, reikia telkti šalininkus.
Pradžia yra, kreipimasis parašytas, pradėtas platinti. Tikiu, kad jis pasieks ir popiežių ir, galbūt, daugiau asmenų, kovojančių už taiką ir nusiginklavimą. Ką daryti mums? Skaityti kreipimąsi, komentuoti jį, platinti, skleisti žinią. Mes dar nesame įpratę prie pavienių asmenų iniciatyvų,o kitur tai įprasta, niekas tuo nesistebi ir keistuoliais tokių žmonių nevadina. Galbūt kreipimosi pagrindu sukurti peticiją, platinti ją ir rinkti parašus. Parodykime, kad ir mes nesam abejingi, pritariam autoriaus mintims ir teiginiams. Pagaliau šalia mūsų atsirado žmogus, kuriam ne vis tiek, kur ritasi šiandieninis pasaulis. Mums irgi ne vis vien, tad parodykime tai.
Netiesa, kad pavienių asmenų pastangos nieko nereiškia. Pasaulyje nuolat vyksta kažkokios akcijos: vieni perplaukia jūras, taip atkreipdami žmonijos dėmesį į vandenų užterštumą. Kažkas dviračiu apkeliauja pasaulį, skleisdamas kažkokią savąją žinią. O kažkas prisirakina prie norimo sunaikinti medžio ir sugeba jį išsaugoti. Vienas, be pagalbininkų. Vadinasi, ir vienas balsas gali būti svarbus ir reikšmingas. Svarbiausia, kad tas balsas nuskambėtų. O paskui jį skambės jau ir visas choras, tai jau bus jėga.
Nepasakosiu jums kreipimosi turinio, kas norės, tas susiras ir pats perskaitys. Siūlyčiau skelbti jį spaudoje, interneto portaluose, kad kuo didesnis žmonių ratas susipažintų su siūlomais problemų sprendimais. Didžiuokimės, kad mūsų pažįstamas, kaimynas, žemietis nėra abejingas planetos likimui ir imasi misijos kreiptis į visus geros valios žmones, į valstybių vadovus ir atsakingus asmenis ir, svarbiausia, siūlyti kažkokią išeitį iš to užburto ginklavimosi rato, nuolat didinamų ginklavimuisi skirtų pajamų. Argi mums visiems tai neaktualu ir neturi rūpėti? Tai gal kiekvienas kažką nuveikim ta linkme? Bent jau pritardami teisingoms mintims. Užuot pesimistiškai teigę, kad vienas balsas nieko nereiškia, pridėkime prie jo savąjį – bus jau du balsai. Taip balsas prie balso ir susidarys rimta jėga, į kurią jau nebebus galima lengvai numoti ranka.
Eiti priekyje ir pralaužti ledus visada sunkiausia. Todėl labai džiugu, kad tokių pionierių vis atsiranda. Mūsų pareiga juos palaikyti ir paremti. Kas, jei ne mes? O jei siūloma iniciatyva nepatinka, visada galima teikti savąją alternatyvą. Svarbiausia, nebūti abejingiems ir savo ryžtingumu kitus įkvėpti veikti. Tik drauge veikdami, galime tikėtis pozityvių rezultatų. Dar kartą ačiū kreipimosi autoriui už pilietiškumą. Esate mums pavyzdys, mes su jumis. Tebūnie taikos ir sutarimo era – šiandien, dabar ir visados.
Parašykite komentarą