Pristatome naujus projektus
„Širvio“ redakcija
Gerbiamieji „Širvio“ skaitytojai,
„Širvio“ komanda LABAI Jus vertina ir siekia, kad laikraštis bei interneto svetainė būtų kuo įdomesni ir patrauklesni straipsniais ir vaizdo įrašais, todėl įgyvendins naujus projektus „Mes mylime Širvintas“ ir „Širvintų etniniai kadrai“, kuriuos iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Projektu „MES MYLIM ŠIRVINTAS“ siekiame ugdyti visuomenės pilietiškumą, kritinį mąstymą, sąmoningumą, gebėjimą savarankiškai vertinti informaciją bei sukurti viešą erdvę diskusijoms ir nuomonėms, kodėl gera gyventi Širvintų krašte.
Mūsų – Širvintų rajonas – išskirtinis tuo, kad čia gyvena, kuria, dirba ir augina vaikus atvykę žmonės ne tik iš įvairių mūsų šalies regionų, bet ir iš kitų šalių. Čia sutiksi puikiai lietuviškai kalbantį ukrainietį, armėną, lenką, rusą, totorį ar moldovą. Dauguma jų senokai gyvena Širvintų rajone, tvirtai įleidę šaknis į šį kraštą, sukūrę verslus ar aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veiklose, augina savo vaikus ir skiepija meilę ne tik šeimai bet ir tai šaliai, kurioje gyvena ir mokosi. Kalbinsime juos, klausime, kodėl pasirinko mūsų šalį ir Širvintų rajoną, ar nekilo noras išvykti ir kaip čia sekasi gyventi.
Kita grupė mus dominančių – tai patys širvintiškiai, kurie čia gimę, pasiliko šiame krašte ir dabar jame dirba, kuria, aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose ir neketina emigruoti. Klausime jų, kas skatina juos čia likti, ar meilė Lietuvai ir Širvintoms yra vienas iš veiksnių čia gyventi. Taip pat knieti pakalbinti tuos, kurie ilgą laiką gyvenę emigracijoje, vis tik nusprendė grįžti ir likti Širvintose. Mūsų tema ypač aktuali, kai tokie liūdinantys emigracijos skaičiai, bet kai kalbame tik apie išvykstančiųjų srautus, neskatiname likti. Reikia pasakoti apie tuos, kurie gyvena čia, apie tai kas mus čia laiko, kas skatina gyventi čia, o ne išvykti. Juk gerai žinome, kad geri pavyzdžiai užkrečiami.
Projektu „ŠIRVINTŲ ETNINIAI KADRAI“ pabrėšime Širvintų krašto etnokultūros vaidmenį, sudarysime etnokultūros prieinamumo ir sklaidos sąlygas, populiarinsime Širvintų krašto etnokultūros paveldą, skatinsime kultūrinę, šviečiamąją veiklą ir taip didinsime krašto patrauklumą. Etnokultūra šiuo metu Lietuvoje išgyvena renesansą – etnografinio palikimo temos gvildenamos žiniasklaidoje, etninių vertybių ugdymu rūpinamasi mokyklose, vaikai – ypač ikimokyklinio ugdymo įstaigose – skatinami pažinti savo tautos palikimą. Be to, etninės kultūros archaiškiausios formos Lietuvoje išliko ilgiausiai rytinėje Lietuvos dalyje, žinoma ir Širvintų krašte, kur nebuvo įvykdyta žemės reforma, kaimai nebuvo išskaidyti į vienkiemius, daugiau užrašoma archaiško folkloro.
Dera atkreipti dėmesį, kad didžioji Širvintų rajono gyventojų dalis, ypatingai jaunimas, nepažįsta širvintiškių patarmės, primiršę tradicijas, nes jas užgožia masinė kultūra. Žinoma, Kultūros centras organizuoja etnokultūros renginius, etnokultūrines ekspedicijas, apie kurias žino tik siauras visuomenės ratas. „Širvis“ nori plačiau paviešinti interneto erdvėje vaizdo įrašus ir straipsnius apie krašto tautosaką, širvintiškių patarmę, kraštotyros darbus, kad būtų matyti Širvintų krašto unikalumas ir savitumas. Dera priminti, ką retas žino, kad diplomatas, rašytojas I. Šeinius siūlė širvintiškių patarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą. Taip pat projektu siekiama vaizdo įrašais paviešinti ir išgarsinti mūsų krašto tradicijų liudytojus – senolius, kurie lig šiolei kalba širvintiškių patarme, seka pasakas, dainuoja liaudies dainas, puoselėja tradicijas, renka kraštotyros medžiagą; etnokultūros puoselėtojus – įvairaus amžiaus žmones, garsinančius Širvintų krašto etnokultūrą. Taip bus siekiama ateities kartoms perduoti, išsaugoti ir nuolat atnaujinti kultūros vertybių visumą, išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę ir etnografinį krašto savitumą.
Parašykite komentarą