Rajono senųjų mokyklų istorijos. Gelvonų mokykla
Valda Patinskienė
1773 metais LDK buvo įsteigta Edukacinė komisija, kurios pirmininku išrinktas Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis. Komisija numatė jau po metų, 1774-aisiais, kas dešimtame kaime įsteigti parapinę mokyklą. Tokių mokyklų darbo nuostatuose mokyklų steigimas pavestas vietos klebonams. Jie turėjo surasti patalpas, mokytojus ir skirti lėšas išlaikymui. Nuostatuose skelbiama, kad klebonas į mokytojo darbą neturėjo teisės kištis, bet, istorikų tvirtinimu, tikrovė buvo kitokia. Vyskupas I. Masalskis ypač rūpinosi parapinių mokyklų steigimu, dėl to tiesiogiai kreipėsi į dekanatus ir gavo visų klebonų raštiškus sutikimus steigti ir išlaikyti mokyklas. Pabaisko dekanate, kuriam priklausė Gelvonų pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas, jau 1777 metais buvo 16 parapinių mokyklų, žymiai daugiau, nei daugelyje kitų dekanatų.
Nėra tiksliai žinoma kuriais metais parapinė mokykla įsteigta Gelvonuose. Šių mokyklų registre minima, kad 1781 metais Gelvonuose mokėsi 22 vaikai. Tad ši data ir laikytina mokyklos gyvavimo pradžia.
1784 metais Gelvonų bažnyčios vizitacijos dokumentuose minima, kad mokykla, kurioje mokėsi 11 vaikų, įkurta vienuolyno žemėje esančiame name. Direktoriumi paskirtas vienuolis Faustas. Nuo 1803 metų Gelvonų mokyklos pavadinimo rašytiniuose šaltiniuose neberandama.
Gelvonų pradžios mokykla įsteigta 1909 metais. Žinoma, kad mokykla veikė 1918–1919 metais. Pasibaigus nepriklausomybės kovoms, mokykla buvo atkurta ir 1921 metais pradėjo veiklą. Trijų skyrių mokyklą lankė 123 skirtingų religijų vaikai: su katalikais mokėsi du stačiatikiai bei šešiolika judėjų tikybos vaikų. 1927 metais į Gelvonų mokyklą ėjo iš 20 aplinkinių gyvenviečių. Mokinių skaičius didėjo, mokyklos pastatas seno, todėl 1928 metais skirtos naujos patalpos. 1935 metais buvo įsteigtas penktas, o po metų – šeštas skyrius. Mokykloje vykdavo paskaitos, saviveiklos vakarai, čia telkėsi visuomeninių organizacijų veikla.
1921 metais į Gelvonus laikinai perkelta Širvintų vidurinė mokykla. Širvintose ji veikė tik dešimt dienų, nes dėl vykusių lenkų ir lietuvių kovų negalėjo normaliai veikti. Vietos gyventojai, norintys vaikus leisti mokytis, bet neturintys galimybių išleisti toli nuo namų, prašė mokyklą atkelti į Gelvonus. Pirmaisiais metais mokykloje veikė dvi klasės, po metų pradėjo veikti ir trečioji. 1923 metais Švietimo ministerija nutarė Širvintų vidurinės iš Gelvonų atgal nekelti, o steigti ten naują mokyklą. Tad nuo tų metų mokykla pavadinta Gelvonų vidurine, o po metų įsteigta ir ketvirta klasė. Kasmet gerėjo mokinių pažangumas. 1925–1929 metais mokykloje veikė moksleivių kuopa „Ąžuolas“, kurios įstatuose skelbiama, kad tikslas yra auklėti kuopos narius doros ir mandagumo dėsniais, lavinti, ruošti naudingam Lietuvos visuomeniniam gyvenimui. „Ąžuolas“ aktyviai rengdavo saviveiklinius vakarus. Dėl mažo mokinių skaičiaus 1929 metais Gelvonų vidurinė mokykla buvo uždaryta.
Po penkiolikos metų, 1944-aisiais, buvusios vidurinės mokyklos darbą tęsė Gelvonų progimnazija. Adresas simbolinis – Mokyklos gatvė 13.
Iki 1963–1964 mokslo metais mokykla glaudėsi net penkiuose pastatuose. Buvęs vienuolyno pastatas „Baltasis mūras“ iki šiol priklauso mokyklai. Minimais metais buvo pastatytas pirmasis priestatas, po metų – antrasis. 1978 metais pastatytas tipinis mokyklos bendrabutis su valgykla ir katiline. Po metų – aštuonbutis mokytojams. Pastačius mokytojų namą, nebeliko nuomojančių butus mokytojų. Po penkerių metų mokyklos darbuotojų jėgomis įrengta šaudykla, kuri dabar nebenaudojama.
1982 metais paskelbta akcija „Kiekvienas po medelį“. Medeliai neturėjo būti aukštesni už dovanoti atnešusį asmenį. Graži akcija tapo mokyklos aplinkos tvarkymo pradžia: dovanotais medeliais apsodintos mokyklos teritorijos ribos. Puikuojasi didelis gėlynas, pasodinta dekoratyvinių krūmų, įrengti pasivaikščiojimo ir bėgimo takai, išasfaltuota aikštelė. Mokyklos aplinką gražino ne tik mokytojai, talkino ir mokinių tėvai. 2002 metais ji buvo pertvarkyta. Ir vėl talkino mokyklos bendruomenė drauge su tėvais. Patarimais padėjo architektai Dalia Kunevičienė ir Leonas Petkevičius. Želdynams lėšų gauta laimėjus projektą „Pertvarkome mokyklos kiemą“, kuriam vadovavo mokyklos direktorė Ona Valančienė. Už aplinkos puoselėjimą mokykla ne kartą apdovanota Širvintų rajono, Vilniaus apskrities, bei Švietimo ir mokslo ministerijos diplomais.
Nuo 1949 metų Gelvonuose vėl vidurinė mokykla, progimnazijos nebeliko. Nuo 1950 metų mokyklai vadovavo Veronika Žemaitaitienė. Ji šias pareigas ėjo penkiolika metų iki išvykimo į Širvintas. 1957 metais įsteigtas mokyklos bendrabutis. 1966–1972 metais mokyklai vadovavo Jonas Kavaliauskas, 1973–1978 – Veronika Dubietienė, 1979–1981 – Aldona Steckienė. Nuo 1981 m. vadovavimą į savo rankas perėmė Ona Inčiūrienė (dabar – Valančienė) ir sėkmingai iki šiol vadovauja.
Lietuvos Atgimimas kita linkme pakreipė ir mokyklos gyvenimą. Savo veiklą baigė sovietinės pionierių, komjaunuolių ir TSKP organizacijos. Keitėsi mokymo programos, pradėtos švęsti tautinės šventės. 1994 metais mokykloje įsteigtos jaunimo klasės, kur galėjo mokytis moksleiviai iš viso rajono. Jos veikė dešimt metų. Kai buvo įvesta mokinio krepšelio sistema, mokyklos suinteresuotos išlaikyti vaikus, nebenori jų atiduoti kitoms mokykloms. Vietoj sovietinių organizacijų kūrėsi skautų, maironiečių, „Baltų ainiai“. 1998 metais įkurtas mokinių folkloro ansamblis „Dagilėlis“, kuris yra populiarus ir iki šiol sėkmingai gyvuoja . Nuo 2001 metų mokyklą globoja Almos Adamkienės fondas. Tais pačiais metais mokykloje atkurtas šaulių būrys.
Gelvonų vidurinė mokykla aktyviai dalyvauja projektuose, taip laimėdama papildomų lėšų prasmingiems darbams. Vaikai noriai lanko papildomo ugdymo užsiėmimus, dalyvauja rajoniniuose ir respublikiniuose renginiuose, dažnai laimėdami prizines vietas ir įvairias nominacijas.
Mokykloje mokytojų kaita tikrai nedidelė, dauguma jų darbo metus skaičiuoja dešimtmečiais. Vadinasi, čia ir dirbti, ir gyventi gera.
Šiais metais balandžio 30-ąją Gelvonų vidurinė mokykla šventė 235-ajį gimtadienį.
Įstrigo atmintin vieno Gelvonų vidurinės mokyklos septintos laidos (1957 metų abiturientų laida) abituriento, kuris šioje mokykloje mokėsi nuo pirmosios klasės, dabar socialinių mokslų daktaro, docento Petro Šimansko žodžiai: „…smagu pamatyti pažįstamų veidų, susitikti su tais žmonėmis, su kuriais pradėjome žengti pirmuosius sąmoningo gyvenimo žingsnius, rašyti pirmąją raidę, kaupti mokslo žinias ir darbo įgūdžius. Pirmoji mokykla – tai patys spalvingiausi prisiminimai, šviesiausios svajonės ir lūkesčiai. Šiandien Lietuvai reikalingas sutelktumas, ryžtas ir ištvėrmė. To mus mokė mokykla, to mus mokė sudėtingas gyvenimas. Mums teko išgyventi pokario metų materialinius nepriteklius, trūko sąsiuvinių, knygų, rašymo priemonių, geresnės aprangos ar apavo, tačiau netrūko mūsų mokytojų dėmesio ir šilumos. Netrūko noro gerai mokytis ir pavyzdingai elgtis. Žinių troškimas liko iki šios dienos, o geri prisiminimai apie Gelvonų mokyklą niekada neišnyks. Mūsų klasės patalpa buvo nedidelė, su mažais langeliais, trūko oro ir šviesos, joje mokėsi 19 mokinių. Tai buvo daugiausia kolūkiečių vaikai. Net 15 iš jų savarankiškai įstojo į aukštąsias mokyklas ir jas baigė. Klasės žurnalo duomenimis, per vienus mokslo metus klasės mokiniai praleido tik 4 proc. mokslo dienų. Nors kai kuriems iš mokinių iki mokyklos tekdavo eiti po penkis ir daugiau kilometrų, paskutiniais mokslo metais į pamokas pavėlavome tik 3 kartus. Daugeliui, grįžus iš mokyklos, tekdavo padėti tėvams atlikti kasdienius namų ruošos darbus, o pamokas ruošdavome prie žibalinės lempos, keldavomės 6 valandą ryto ir pėsčiomis keliaudavome į savo mokslo šventovę. Mūsų mokytojų dėka mes galėjome ne tik gerai mokytis, bet ir sportuoti, dalyvauti kultūrinių renginių programose. Mes dainavome ir šokome, vaidinome spektakliuose. Šviesaus atminimo mokytojos Elenos Savickienės dėka, mokyklos choras dalyvavo pirmoje Respublikos dainų šventėje. Tai buvo neapsakomas laimėjimas, o įspūdžiai dar ir šiandien gyvi.“
Šia proga mokyklos kiemelyje pastatytas aukuras su atminimo lenta. Susirinkę į šventę buvę mokiniai, mokytojai, svečiai, prie aukuro ugnies linkėjo mokyklai dar daug veiklos metų.
Parašykite komentarą