Šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje liepos 2 d. pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą naujai įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies papročių, tarp kurių – ir Širvintų rajone, Kernavėje, kasmet vykstanti Rasos šventė. Į sąvadą taip pat pateko: drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.

Kiekvienais metais trumpiausią metų naktį mūsų senoji Kernavė vėl tampa tikrąja Lietuvos sostine. Tik čia iš visos šalies suplaukę žmonės gali pajusti tikrąją Rasos šventės dvasią, dalyvauti senosiose apeigose ir patirti tikrų stebuklų.

Vidurvasario šventės tradicija, lietuviškos Rasos, išsiskiria papročių, tikėjimų, apeiginių veiksmų gausa. Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos folkloro sąjūdis, drauge su kitomis rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės atkūrimo. Tradiciją pristatė Laima Bikulčienė, tradicines apeigines liaudies dainas atliko Kernavės filialo folkloro ansamblis „Medgrinda“. Sertifikatas įteiktas Kultūros centro direktorei Rytei Bareckaitei.

Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas iškilmių dalyvius, pabrėžė, kad tradicija išlieka gyva tada, kai ji perduodama iš rankų į rankas. Tad labai svarbu pažinti savas tradicijas, o ne perimti svetimas. Nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas ir yra ta gyvoji bendruomenių jungtis, priminimas apie tai, kas mums svarbiausia ir ką turime perduoti ateities kartoms. Tradicijų puoselėtojams ministras linkėjo, kad teikiančias rankas visada pasitiktų perimančios rankos.

Į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriamą pagal UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas, įtraukti reiškiniai mus pasiekė karta iš kartos, ir šiandien jie mums išskirtinai svarbūs. Žmonių kaupti įgūdžiai, tradicijos, žinios, folkloras atskleidžia ir pasakoja tautos istoriją, skatina pagarbą kultūrų įvairovei. Visuomenės dėmesys savo kultūros šaknims neabejotinai brandina ir ją pačią – kelia savivertę, stiprina ryšį su savo gimtine, aplinka, žmonėmis, buria ir turtina bendruomenes.

Nuotraukos www.sirvintos.lt

Šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje liepos 2 d. pristatytos į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą naujai įrašytos vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt...