Pasidalink per Facebook!

Nuomonė paskelbta laikraštyje „Širvis“ 2021 m. kovo 25 d.

Sveiki gyvi, mano brangieji skaitytojai. Sveikos gyvos, mano ištikimiausios gerbėjos, aukščiausiuose rajono valdžios postuose. Štai rašau jums šias eilutes, o pačiai nosis tik aukštyn riečiasi. Jau lubas remia. Baisu, pradurs dar mano senuką šiferinį stogą. Klausite, ko aš tokia visa savimi patenkinta. Ogi turiu progą. Mat, anądien atskrido šarka, kuri ant pagrindinio rajono pastato palangių tupinėja kas dieną. Ji ypač mėgsta palangę, pro kurios langą karūnuotosios kabinetas matosi. Vieną anos savaitės dieną ji parskrido visa kvapą vos atgaudama ir parnešė man ant uodegos ilgai lauktų naujienų. Nutūpė ji ant taburetės virtuvėje ir kavą gurkšnodama pradėjo pasakoti, kaip sukvietė visą sijonuotą svitą karūnuotoji ir liepė visiems konspiracinio plano atsisakyti. Mat, cariene save vadinanti pasisakiusi, kad žinanti, jog perkando jąją ir josios konspiracines priemones kažkokia ten liepos mėnesį gimusi Jona ar Jonė. Todėl liepė visus vardus ant veidų gražiai lietuviškais rašmenimis surašyti. Tai štai taip, brangieji, ir supratau, kad aš skaitomiausia visame rajone ir tuo galiu didžiuotis, ir jums už tai dėkoti. Ar tai tiesa, ar tik šarkos pramanai, man jau vis vien. Dūšia džiaugiasi, to ir pakanka.

Dar toji šarka pasakojo, kad sūdnos dienos carienės namuose. Mat, kažkada carienės vyro viešai pasakytas melas ėmė ir atsiskleidė. Ne veltui ta mūsų išmintingoji liaudis ir sako, kad adata pati iš maišo išlenda, o trumpa adata ilgą siūlą tempia. Šitas siūlas atvedė net iki 2000 metų – mūsų valdovės vyro turtėjimo laikus. Nelabai te supratau, ką ten toji šarka tauzijo paskubomis. Supratau tik, kad dideli pinigai per nešvarų reikalą ir neveikiančią įmonę bei nešvarios reputacijos veikėjų draugiją atėjo. Na štai ir vėl Seimui deguto lašas medaus statinėje. Tik politologai pradėjo girti naująją šimtą dienų valdančiąją, kad su pandemija tvarkosi geriau nei liaudies atstumtieji, o še tau trejos devynerios tokia baisi dėmė – iš mafijozų atklydęs ir į seimūnus įsitaisęs melagių melagis. Negerai, brolyčiai, per visą Lietuvą, gal ne – net per Europą, o gal net per visą pasaulį gėdą užsitraukėme. Kaip gi su ta gėda dabar susigyventi. Ir vėl čia toji liaudis man kairėn ausin šnabžda, kad gėda turtingam vogti, vedusiam merginėti, o senam meluoti. Ir pamanyk tu man, į visus tris punktus mūsų minima persona pataiko. Mačiau jį prieš penketą metelių bažnyčioj klūpantį, griekelius, matyt, išmelst buvo atvykęs. Oi, ne veltui sakoma – kryžių nešioja, o velnią vilioja. Na, tikiuosi, adata siūlą ištemps iki galo ir sužinosime, kas su kuo ir ką prekiavo ir kiek gavo. Juk ne šiaip apie eilinį kalbama. Seimo narys kaip ne kaip, liaudies išrinktas ir pagerbtas.

Dar šarkutė ta, mano numylėtoji, pasakojo, kad nepasisekė gi mūsų rajonui. Taip mūsų visų numylėta ir pagerbta dėl skaičiukų kovojusi, o savo namuose jų ir padoriai nesuskaičiavusi. Pasirodo, tų skaičiukų tiek daug, kad mūsų rajono plotelį juodai žemėlapyje nudažė ir vėl uždarytą paliko. Nematysime dar nei vaikų, nei anūkų sostinėje apsigyvenusių, anei mūsų anūkai čia gyvenantys mokyklon lankyti laisvai galės, nei šiaip į kaimyninį rajoną atkakti bei akis paganyti į gražėjančias sodybas galėsime. Jaučiu aš tą atskirtį savo kailiu. Mat, banko anądien paslaugų prireikė ir ką: mūsų rajone ne tik bankų nebelikę, bet ir paštas persitvarkė taip, kad suprast nebeina, iš kur tie laiškai atkanka. Girdėjau, išvyksta jie iš mūsų rajono į sostinę persiskirstyti po adresatus, o po kelių dienų grįžta atgal iš sostinės, kuriems mūsų rajone pasilikt ir reikėjo. Todėl ir mūsų mylimi laikraščiai vėluoja adresatą pasiekt. Painiava ir ne kitaip.

Jei plačiau nei mūsų rajonėlis problemas apimti, tai dabar didžiausia problema – vakcinos. Visi gvoltu šaukia, kad vienos daugelį metų visame pasaulyje veiklą vykdžiusios pakankamai solidžios firmos vakcina nesaugi, o va tų, kurie nemoka kelio skintis taikiai ir skaidriai, tik intrigomis ir karais, mat, saugesnė. Oi brolyčiai, aš geriau sutiksiu užsikrėst ar pasiskiepyti ta nesaugia vakcina viešai kelis kartus, bet tik ne tos iš s raidės vakcina ir tik ne tos šalies produktu. Geriau jau rizikuoti įgyti natūralų „skiepą“ anei pasirašyti sau moralinį ir nebijosiu pasakyti fizinį nuosprendį ir suleisti sau nežinia ką, nežinia kaip pagamintą, nežinia kokiu būdu ištirtą agresyvios šalies vakciną. Ir vėl ta liaudies išmintis galvą marūdija ir šnabžda, kad ir ėriuko kailiu vilkas apsivilkęs, ėriuku nebus. Tad palinkėsiu jums savo gyvenimo kelyje sutikti geriau tikras avis, bet ne vilkus ėriuko kailyje.

Nuomonė paskelbta laikraštyje „Širvis“ 2021 m. kovo 25 d. Sveiki gyvi, mano brangieji skaitytojai. Sveikos gyvos, mano ištikimiausios gerbėjos, aukščiausiuose rajono valdžios postuose. Štai rašau jums šias eilutes, o pačiai...