Pasidalink per Facebook!

Širvintų žemė susijusi su įvykiais atšiaurų 1920 metų lapkritį, kai būsimo mūšio lauke prie Širvintų ir Giedraičių lemiamoms tarpusavio kovoms jėgas kaupė XIV–XVIII amžiais vienoje valstybėje broliškai sugyvenusių tautų kariuomenės – lietuviai ir lenkai. Tiesa, pastaruosius, vadovaujamus generolo L. Želigovskio, lenkų istoriografija vadino (dar ir dabar neretai pavadina) maištininkais, neklausančiais maršalo J. Pilsudskio, tačiau tas „maištas“ buvo pernelyg baltais siūlais susiūtas…

Širvintų įvykiai, įėję į Lietuvos ir Rytų bei Vidurio Europos istoriją, turi ir savo priešistoriją. Ji atspindi labai komplikuotą jaunos Lietuvos Respublikos padėtį ir balansavimą ant valstybingumo ir jo praradimo ribos. 1919 metais vyko kovos ne tik su ekspansiją prieš Lietuvą vykdžiusios Lenkijos, kuri taip pat buvo neseniai atsikūrusi, kariniais daliniais, bet ir Lietuvą buvo užpludę ir „proletarinę revoliuciją“ į Europą nešusios Raudonosios armijos daliniai. Juose bolševikai, kaip vėliau J. Pilsudskio strategai teigė, bandė pabrėžti „lietuviškumo“ elementus. 1919 metais pavasarį prasidėjo Lietuvos vietovių vadavimas iš bolševikų okupacijos. Gegužio 7 d., po trumpų, bet įnirtingų kautynių, karininko K. Dragūnavičiaus kuopa užėmė Širvintas. Bolševikai buvo priversti pasitraukti į rytus. Tuo metu iš Vilniaus į Širvintas atvyko lenkų kariuomenės dalinys. Lenkija stengėsi užimti kuo didesnius Lietuvos plotus, iš kurių traukėsi pralaiminti bolševikų kariuomenė. Tą 1919 m. gegužės dieną Lietuvos ir Lenkijos kareivių susitikimas Širvintose buvo draugiškas. Deja, kai 1919 metų rudenį Lietuvai teko įtempti jėgas kovojant su bermontininkais, lenkų kariuomenė vėl pradėjo veržtis į Lietuvos gilumą. Lenkų daliniai užėmė kelis valsčius su Giedraičių, Želvos, Širvintų ir kitais miesteliais ir kaimais. Po to keliems mėnesiams Širvintos ir Širvintų valsčius vėl grįžo Lietuvos valdžion. Tačiau 1920 metų spalio 9 d. nauja Lenkijos agresija, sulaužiusi Suvalkų sutartį ir pridengta Želigovskio maišto marška, vėl įtraukė Širvintas į Lietuvos ir Lenkijos karo sūkurį. Prie Širvintų, kuriose išsilaikė Lietuvos kariuomenė, spalio mėnesio pabaigoje trims savaitėms sustojo fronto linija. Lenkai sparčiai ruošėsi tolimesnėms karinėms operacijoms prieš nedidelę karų nuniokotą Lietuvos valstybę. Pirmąsias lietuvių pergales prie Giedraičių nulėmė kovojusių priešininkų savybės. Po klastingo Vilniaus užgrobimo Lietuvoje kilo pasipiktinimas didesnės kariuomenės grobikiškais veiksmais. Vėl telkėsi savanoriai, papildantys negausią Lietuvos kariuomenę. O mūšyje blogiau ginkluoti ir mažesni lietuvių daliniai nugalėdavo pranašesnį priešą. Jis buvo įsiveržęs į svetimą žemę, o lietuviai gynė savo jaunos valstybės nepriklausomybę, o kartu – teisę ateityje kalbėti lietuviškai. Lenkų užimtuose Lietuvos miesteliuose ir aplinkiniuose kaimuose buvo terorizuojami civiliai lietuviai, uždaromos lietuviškos mokyklos, kunigams draudžiama su parapijiečiais kalbėtis lietuviškai ( M. Biržiška. Vilniaus golgota. P.95).( Pagal Lietuvos valsčiai. Širvintos).

Prisimenant tą laikmetį su didžiausia pagarba būtina paminėti mūsų kraštą apgynusius kovotojus:

JUOZĄ AKSTINAVIČIŲ, PETRO – gim. 1901-11-04 Varėnos vns. (Varėnos r.). Savanoris 1920-06-13–1924-02-04. Tarnavo pasienio policijoje. 1930 m. gyveno Širvintų vls., Kielių kaime. Apdovanojimo liudijimas Nr. 7140, išduotas 1931-08-31.

PETRĄ DALINKEVIČIŲ, JURGIO – gim. 1901-11-28 Baravykų kaime, Taujėnų vls.( Ukmergės r.). Puskarininkis. Tarnavo savanoriu 1919-10-07–1921-11-26. 1929m. gyveno Ukmergės apskr. Širvintų vls. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4695, išduotas 1930-02-15.

JONĄ DALINKEVIČIŲ, ANTANO – gim. 1896-06-14 Perkailių k.Balninkų vls. (Molėtų r.) Ats. Viršila. Tarnavo savanoriu 1919-05-27-1924-01-17. Žemės gavo 1926m. Ukmergės apskr. Gelvonų vls. Stangvilų k. 1930m gyveno Širvintų vls. Porų k. Tarnavo policijoje. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5465, išduotas 1930-08-11.

IGNĄ DAPKŲ, MOTIEJAUS – gim. 1899-01-24 Butkūnų k. Želvos vls. (Ukmergės r.). Tarnavo savanoriu 1919-06-20–1921-10-16. 1932 m. gyveno Širvintų vls. Šešuolėlių I dv. Apdovanojimo liudijimas Nr. 88888502, išduotas 1932-05-31.

BRONIŲ DIDŽIULĮ, IGNO – gim. 1901-01-18 Padnartakų k. Gelvonų vls. (Širvintų r). Tarnavo savanoriu 1920-03-11–1922-10-10. 1930 m. gyveno Širvintų vls. Giraikos vns. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4959, išduotas 1930-04-30.

NIKODEMĄ GRANICKĄ, VLADO – gim.1899-09-21 Rundžių k. Žemaitkiemio vls. (Ukmergės r.). Metrikuose – Kirkstūnas. Tarnavo savanoriu 1919-06-20–1921-10-16. 1932 m. gyveno Širvintų vls. Avižonių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6906, išduotas 1931-06-22.

JUOZĄ INČIŪRĄ, KAJETONO – gim. 1894-05-31 Pliškių vns. Širvintų vls. (Širvintų r.). Įstojo savanoriu 1919-07-04. Sav. LKKSK 1933-11-14 prot. Nr 255. 1932 m. gyveno Giedraičių vls. Viteikių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 9368, išduotas 1933-11-30.

JUOZĄ JAŠČEMSKĄ, STASIO – gim.1899-08-03 Burnių plv. Žeimių vls. (Jonavos r.). Tarnavo savanoriu 1919-03-26–1921-10-13. 1929 m. gyveno Gelvonų vls. Žebavos dv., vėliau Širvintų vls. Avižonių k. Tarnavo pasienio policijoje. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4498, išduotas 1930-02-15.

KAROLĮ JOČĮ, IGNO – gim. 1887-03-25 Jusiškio k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Tarnavo savanoriu 1919-03-14–1920-05-01. 1930 m. gyveno ukmergės apskr. Pabaisko vls. Skominėlių vns., kur buvo gavęs žemės. Nuo 1933m. gyveno Kaune. Apdovanojimo liudijimas Nr. 4926, išduotas 1930-04-30.

PRANĄ KARALIŲ, VINCO – gim. 1902-01-10 Degučių k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Tarnavo savanoriu 1919-06-09–1919-09-23, paleistas dėl ligos – antrą kartą 1920-08-21–1922-10-04. Buvo 8 mėnesius lenkų nelaisvėje. 1929 m. gyveno Biržų apskr. Pasvalio vls.Kurkliškių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3522, išduotas1929-08-21.

VIKTORĄ KYBARTĄ, SIMO – gim. 1900-06-05 Neveronių k. Gelvonų vls. (Širvintų r.). Tarnavo savanoriu 1919-05-07–1921-10-25. 1929 m. tarnavo pasienyje Širvintų vls. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3846, išduotas 1929-11-11.

IZIDORIŲ EDUARDĄ KRIAUNAITĮ – gim. 1899-09-25 Novosiolkų k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Mirė 1964-06-30 JAV Niujorko vls. Andes mst. Kapitonas 1927 m. Įstojo savanoriu 1919 m. į 2-ąjį raitelių eskadroną Gen. Štabo plk. Tarnavo iki 1940 m. LLA Vilniaus apygardos narys (slapt. Mongirdas). Apdovanotas I laipsnio kryžiumi „Už Tėvynę“. Apdovanojimo liudijimas Nr. 57, išduotas 1928-04-23.

STEPĄ LAZAUSKĄ, ZIGMANTO– gim. 1902-01-04 Poriškių k. Širvintų vls. (Širvintų r.). San. Puskarininkis. Įstojo savanoriu 1919-07-14. 1928 m. tarnavo virštarnybiniu 8 pulko ligoninėje. Apdovanojimo liudijimas Nr. 158, išduotas 1928-05-30.

VINCĄ LEŠČIŲ, JOKŪBO – gim.1900-06-04 Puntuko k. Anykščių vls. (Anykščių r.). Tarnavo savanoriu 1919-05-16–1921-10-20. 1930 m. gyv. Širvintų vls. Rimučių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 7655, išduotas 1931-12-16.

ADOMĄ LINKEVIČIŲ, KAZIO – gim. 1894-12-09 Vidiškių mst. Žemaitkiemio vls. (Ukmergės r.). Puskarininkis. Tarnavo savanoriu 1919-06-17–1920-06-20. 1929 m. tarnavo pasienio policijoje Ukmergės apskr. Širvintų vls. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3701, išduotas 1929-10-21.

VLADĄ SKORUPSKĄ, MYKOLO – gim. 1895-09-29 Šniponių k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Mirė 1961-05-20 Kaune. Pulkininkas leitenantas 1922-01-02. Savanoris nuo 1918-11-10. Apdovanotas Vyčio kryžiumi I ir II laipsnio ordinais. Išėjęs į atsargą gyveno Širvintų vls. Peliškių k. 1925–1926 m. mokėsi Čekoslovakijoje. Tarnavo iki 1940 m. suimtas, 1945 represuotas. Apdovanojimo liudijimas Nr. 70, išduotas 1928-04-30.

MIKĄ STAKAUSKĄ, JURGIO – gim. 1898-10-16 Šešuolėlių I k. Širvintų vls.( Širvintų r.). Tarnavo 1919-07-15–1922-01-11. 1932 m. gyveno Gelvonų vls. Pakalniškių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 9445. Išduotas 1934-03-12.

IGNĄ STIMBURĮ, MATO – gim. 1899-09-14 Tatkūnų k. Deltuvos vls. (Ukmergės r.). Tarnavo 1919-07-29–1922-01-11. 1930 m. tarnavo Ukmergės apskr. policijoje, gyveno Širvintų vls. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6761, išduotas 1931-04-30.

JONĄ TATARĖLĮ, MYKOLO – gim. 1900-08-20 Grablios k. Širvintų vls. (Širvintų r.). Jaun. Puskarininkis. Tarnavo 1919-06-01–1921-12-01. 1929 m. gyveno Gelvonų vls. ir dvare. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5104, išduotas 1930-05-30.

STASĮ MYKOLĄ VALINAVIČIŲ, ADOMO – gim. 1897-12-20 Norvaitiškių k. Šumsko vls. (Vilniaus r,). Apdovanotas Vyčio Kryžiumi LKKSA – apdovanotas savanorio medaliu. Atsargos viršila. Savanoris 1919-03-16–1922-12-12 1 p. p., 1923-01-01–1923-06-01 partizanas. 1930–1939 dirbo policininku Gelvonuose. 1939 m. gyveno Širvintų vls. Seterių k., 1944 – Gelvonuose. Apdovanojimo liudijimas Nr .9991, išduotas 1937-05-31.

LIUDĄ VASIUKEVIČIŲ, ANTANO – gim. 1900-09-14 Dailidžionių k. Širvintų vls.(Širvintų r.). Tarnavo 1919-06-27–1921-10-17. Buvo sužeistas. 1930 m. gyveno Musninkų vls. Paširvinčio dv. Apdovanojimo liudijimas Nr. 7120, išduotas 1931-06-25.

KAZĮ VEIKŠĄ, STASIO – gim. 1900-01-02 Užvenčio miest. (Kelmės r.). Vyr. puskarininkis. Tarnavo 1918-12-08–1921-12-04. 1929 m. tarnavoUkmergės apskr. Širvintų vls. pasienio policijos 3 rajone. Apdovanojimo liudijimas Nr. 3425, išduotas 1929-07-31.

STASĮ VERBICKĄ, JONO – gim. 1902-03-024 Bardiškių k. Deltuvos vls. (Ukmergės r.). Tarnavo 1919-04-01–1920-04-13. 1928 m. dirbo Širvintose 4 nuovados policininku. Apdovanojimo liudijimas Nr. 811, išduotas 1928-08-29.

ADOMĄ VINCIŪNĄ, TOMO – gim. 1899-07-01 Šiaukių k. Gelvonų vls. (Širvintų r.). Tarnavo 1919-05-03–1921-12-19. 1929 m. gyveno Širvintų vls. Nečionių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6716, išduotas 1931-04-21.

ALEKSĄ ZANKAVIČIŲ, SIMONO – gim. 1899-09-23 Baltarusijoje, Švenč. Apskr. Vaistamo vls. Karaliaučių (Koralewcy) k., (Zankovičius, Zankevičius). Puskarininkis. Tarnavo 1919-01-07–1921-12-13. Gyveno Širvintų mst. 1921–1932 tarnavo sekretoriumi Širvintų vls. valdyboje, Taikos teisme, Žiežmarių ir Kietaviškių vls. valdybose. 1932 m. gavo sklypą Kaune. Apdovanojimo liudijimas Nr. 6346, išduotas 1931-02-25.

JUOZĄ ZURZĄ, STASIO – gim. 1902-03-09 Zizdros dv. Žemaitkiemio vls. (Ukmergės r.). Tarnavo 1919-06-20–1921-07-07. 1928 m. gyveno Širvintų vls.ir mst. Apdovanojimo liudijimas Nr. 2379, išduotas 1929-05-31.

Širvintų žemė susijusi su įvykiais atšiaurų 1920 metų lapkritį, kai būsimo mūšio lauke prie Širvintų ir Giedraičių lemiamoms tarpusavio kovoms jėgas kaupė XIV–XVIII amžiais vienoje valstybėje broliškai sugyvenusių tautų kariuomenės...