Širvintų rajono savivaldybė mažųjų savivaldybių reitinge iš 4-os vietos krito į 24-ąją
V. Sarpausko nuotrauka
Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau šeštus metus įvertino geriausiai besitvarkančias savivaldybes Lietuvoje. Šiais metais Širvintų rajono savivaldybė nukrito į 24-ąją vietą. Praėjusiais metais rašėme, kad Širvintų rajono savivaldybė, remiantis 2014 m. duomenimis, Mažųjų savivaldybių reitinge puikavosi geriausiųjų penketuke. Geriausiųjų penketuką (iš 54-ių mažųjų savivaldybių) 2015 metais sudarė: Kauno, Klaipėdos (73 balai iš 100), Druskininkų (68), Širvintų (66) rajonų, Palangos m. (64) savivaldybės.
Kokie rodikliai lėmė mūsų rajono staigų reitingų kritimą, skaitykite lapkričio 16 d. laikraščio „Širvis“ 44-ame numeryje.
Mažųjų savivaldybių indekso geriausiųjų trejetukas beveik nesikeitė. Trečią vietą išlaikė Druskininkai, į pirmąją išsiveržė Kauno rajonas, aplenkęs šiemet antroje vietoje likusį Klaipėdos rajoną.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
- taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
- savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
- mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
- efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
- atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
- savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
- mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad atotrūkis yra ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.
„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Kokia bloga buvo toji nuėjusi valdžia. Savo darbais paliko tik 4-ąją vietą dabartinėms puikiosioms vadovėms. Na o pačios puikiosios vadovės sau parūpino garbingą 24-ąją vietą. Va taip ir būna. Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi. Kaip ir sarmata vadovėms….
Gal ir taip. Bet ne iki galo. Duomenys 2014 metu – anoji valdžia jau dirbo 3 metus, pagal pačios patvirtintą biudžetą. Be to ji jau turėjo savo padarytą įdirbį. Tuo tarpu „latest data“ liečia tik pirmus Pinskuvienes valdžios metus – pagal senosios valdžios priimtą biudžetą. Žiūrėsime kas bus 2018 m. – tai bus 2014 metų analogas pagal laiką praleistą valdžioje.
Вe honest always.