Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  rugpjūčio 30 d. laikraščio „Širvis“ 34-ame šių metų numeryje.

Bagaslaviškio vaikų dienos centro vaikai ir jų tėveliai pirmąją stovyklos dieną žaidė įvairius žaidimus: sustoti pagal gimimo datą, įsiminti visų draugų vardus, visiems kartu pakelti šluotą panaudojant tik vieną pirštą, atsakyti į klausimus nesakant žodžių „Taip“ arba „Ne“, „išsipirkti“ savo prarastus daiktus, padedant draugui užrištomis akimis atrasti saldainį. Kadangi saldainių buvo daugiau, vaikai visi turėjo nuspręsti, kurie du vaikai gaus po papildomą saldainį, o kurie ne. Nelengva buvo užduotis, juk čia patys mažiausi (5–10 m. vaikai), tačiau galiausiai visiems pavyko susitarti. Visi šie žaidimai buvo skirti mažiesiems ir jų tėveliams pamokyti, kad kiekvienas darbas yra vertas užmokesčio, todėl po kiekvienos užduoties vyko aptarimas, ko vaikai išmoko, kas pasisekė, ką kitą kartą darys kitaip ir ar gavo kažkokį užmokestį / naudą. Kitos veiklos taip pat ugdė suvokimo įgūdžius, kad norint gauti, reikia pasistengti: vaikai rinko obuolius, padėjo gaminti valgį, o kaip apdovanojimą, gavo galimybę nueiti pasimaudyti. Kiekvienas vaikas dienos pabaigoje turėjo įvardyti ką jis šiandien naudingo padarė, o kiti sprendė, ar tai geras darbas. Už aktyvią veiklą stovykloje, vaikai gavo visų pamėgtą žaislą sukutį, kuris padeda vaikams atsipalaiduoti, susikaupti.

Kitą dieną anksti ryte vaikai su tėveliais vyko į Anykščius. Aktyvią dieną stovyklautojai pradėjo Niūronių kaime įsikūrusiame „Arklio muziejuje“. Čia jų laukė muziejininkė, dirbtuvių vedėja Rita Vasiliauskienė, kuri supažindino vaikus ir tėvelius su senovine pirkia, joje esančiais daiktais, baldais, senolių papročiais ir duonos kepimo paslaptimis. Vaikai sužinojo, kad duona yra gaminama tik iš dviejų produktų: vandens ir miltų, o kad ji būtų skanesnė, dar pridėdavo druskos, kmynų, cukraus. Minkoma specialiame kubile, kuris buvo naudojamas tik duonai raugti. Ritos Vasiliauskienės raugas duonai kepti buvo paruoštas prieš mums atvykstant, todėl vaikams buvo belikę suformuoti duonos kepaliuką ir šauti kepti į senovinę krosnį. Kol pašauta naminė duona kepė, vaikai turėjo galimybę žaisti smagius senovinius žaidimus: estafetė jojant su mediniais arkliukais, traukti virvę, vaikščioti su kojukais, šokinėti per virvę, mėtyti lanką ant stulpo, numušti virve pastatytą medinę kaladėlę, perduoti lazdą draugui – sugaunant kito draugo lazdą ir kt. Po smagių žaidimų visi dalyviai valgė labai skaniai iškeptus krosnyje, kaip teigė muziejininkė Rita, „čipsus“ (bulves) su naminiu sviestu, varškės sūrį su medumi, naminę duonelę su lašinukais, dešrą, gėrė vaistažolių arbatą. Prisivalgę iki soties ir pasiėmę iškeptą savo duonos kepaliuką, stovyklautojai toliau tęsė pažintinę ekskursiją po „Arklio muziejų“. Gidas supažindino vaikus su arklių veislėmis, kuo jos skyriasi, kaip suprasti arklių nuotaiką pagal ausis ir skleidžiamą garsą, kiek metų arkliai gyvena, kokius darbus jie atlikdavo senovėje. Vaikai matė didelę arklio iškamšą, griaučius, karietas, vežimus, girnas, spragilus ir kt. eksponatus. Keramikė papasakojo, kaip molio lipdinius lipdydavo mūsų protėviai, audimo patalpose vaikai galėjo pamatyti senovines stakles, kuriomis buvo audžiami lovų užtiesalai, rankšluosčiai, muziejaus kalvėje galima pamatyti įvairiausius kalvio įrankius: geležines žnyples geležiai iš žaizdro išimti, kūjį, plaktuką, kaltelius, kai kuriuos kalvių gaminius. Čia nuolat dirba kalvis, kuris lankytojus supažindina su kalvystės amato paslaptimis. Vaikai dumplėmis ir padedant kalviui pagamino vinį. Niūronys tarp daugybės įvairiausių amatų nustebino dar viena pramoga – pasijodinėjimu, pasivažinėjimu žirgais. Atskirame muziejaus pastate stovyklojautojai grožėjosi skulptorių išdrožtais meno dirbiniais.

Iš „Arklio muziejaus“ visi patraukė link paminklo ir kapo „Laimės žiburys“ ant Liudiškių kalvos, skirto lietuvių literatūros klasikui Jonui Biliūnui. Vaikams buvo duota užduotis suskaičiuoti, kiek laiptelių reikia užlipti, norint prie paminklo patekti.

Stovyklautojai aplankė kitus Anykščiuose esančius traukos centrus: Medžių lajų taką ir apverstą namą Labirintų parke, Puntuko akmenį, kuris yra daugiau kaip 7 metrų ilgio ir pločio, beveik 6 metrų aukščio. 12 vaikų ir keturi suaugusieji asmenys negalėjo apimti akmens rankomis, pritrūko 4 asmenų. Savo prakaitą ir saulės nualintą kūną vaikai galėjo atgaivinti besimaudydami Šventosios upėje. Pavargę, bet pilni įspūdžių, vaikai sugrįžo į savo gimtąjį Bagaslaviškį. Vaikai pasakojo, kad stovykloje jiems viskas patiko. Stovyklą organizavo ir vaikus lydėjo Bagaslaviškio vaikų dienos centro direktorė Nijolė Masiulienė ir savanorė Vaiva Truncytė. Stovyklą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal vykdomus projektus: „Stiprėjanti šeima“ ir „Antrieji namai“. Tai jau antroji Bagaslaviškio vaikų dienos centro vaikų stovykla šią vasarą.

Kviečiame prisijungti ir dalyvauti kituose projekto „Stiprėjanti šeima“ renginiuose:

Savipagalbos grupė moterims: 4 užsiėmimai po 4 ak. val.:

• „Savipagalbos priemonės įveikti stresą“ rugsėjo 3 d.
• „Emocijų išraiška dailės terapijos priemonėmis“ spalio 1 d.
• „Kaip sustabdyti psichologinį smurtą“ lapkričio 4 d.
• „Kaip sukurti ir išlaikyti darnius santykius poroje“ lapkričio 26 d.

Užsiėmimas tėvams „Gebėjimų susitarti dėl finansų šeimoje ugdymas“ (4 ak. val.) rugsėjo 13 d.

Seminaras tėvams „Pozityvūs vaikų drausminimo būdai“ (4 ak. val.) rugsėjo 27 d.

Psichologo konsultacijos santykių krizę išgyvenantiems asmenims 8 val. – datos derinamos.

Psichologo konsultacijos turintiems priklausomybę nuo alkoholio 4 val. – data derinama.

Kreiptis į Nijolę Masiulienę, tel. Nr. 8 603 27 694 arba  el. paštu masiuliene.n@gmail.com

Bagaslaviškio vaikų dienos centro informacija

Straipsnis buvo išspausdintas  rugpjūčio 30 d. laikraščio „Širvis“ 34-ame šių metų numeryje. Bagaslaviškio vaikų dienos centro vaikai ir jų tėveliai pirmąją stovyklos dieną žaidė įvairius žaidimus: sustoti pagal gimimo datą, įsiminti...