Švęsk, keliauk ir nepasenk!
Straipsnis buvo išspausdintas spalio 10 d. laikraščio „Širvis“ 39-ame šių metų numeryje.
„Sakyk sakyk, kodėl taip metai bėga,
Kodėl jaunystė buvo nerami,
Kodėl gyvenimas taip greit prabėga,
Bet mes širdy išliekame jauni…“
Šios dainos žodžiai, kuriuos taip jausmingai ir lyriškai atliko Širvintų kultūros centro Čiobiškio filialo moterų vokalinis ansamblis ir kaimo kapela, vadovaujama Vidos Dambrauskienės, labai tiko „Lelijos“ kavinėje susirinkusiems rajono „Bočių“ bendrijos nariams. O sueiti į renginį būtinai reikėjo, nes buvo minima pagyvenusių žmonių diena. Šią dieną bočiai mini jau nuo 1991 metų. O rajono bočių būrys vis auga, didėja, šiuo metu sąraše yra per 130 narių ir tai, žinoma, ne riba. Į „Bočių“ bendriją vis drąsiau jungiasi kaimiškų gyvenviečių senjorai. „O kodėl ne? Vaikus užauginome, medžius pasodinome, namus pastatėme. Visi didieji darbai jau atlikti, beliko vien tik virtuvėje sukiotis ar kiemuose tvarkytis… Kol dar yra sveikatos, kol norisi dainuoti, dalyvauti ekskursijose ir įvairiuose renginiuose, kodėl ne?“ – nusistebėjo gelvoniškės, kai paklausiau, kodėl jos panoro būti „Bočių“ narėmis. Šaunuolės. Ir ne tik gelvoniškės. Yra senjorų iš visų rajono seniūnijų.
Šventėmis, ekskursijomis visada rūpindavosi skyriaus taryba.Taip buvo ir šį sykį, tik tarybos narės Regina Ambrazienė ir Danutė Janušienė nutarė pačios su renginio rūpesčiais susidoroti, pirmininkui V. Jablonskui ir pavaduotojai G. Abromavičienei sudarė sąlygas pabūti šventės svečiais. O šventė prasidėjo Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias laikė kunigas Povilas Slaminis. Mišios buvo aukojamos už jau mus palikusius bočius ir už esančiųjų sveikatą.
„Lelijos“ kavinėje jau laukė lietuviški patiekalai – cepelinai, ir čiobiškiečiai su puikiomis dainomis. Kas čia paruošė tokią malonią staigmeną? Pasirodo, Regina Ambrazienė. Dar gyvendama Čiobiškyje buvo išrinkta bendruomenės pirmininke, geri santykiai išliko iki dabar. Susitarė Regina su vadove Vida ir štai čiobiškiečiai koncertuoja bočiams. O kas susirinkusiems belieka – tik pritarti dainuojantiems ir nuoširdžiai ploti. Ploti teko ne vien atlikėjams. Pirmininkas, kaip visada, neužmiršta jubiliatų, o jų šįsyk buvo net keturi. Gėlės ir plojimai teko Ramučiui Krasauskui, Janei Matulienei, Sigitai Liucijai Jankauskienei, Elenai Kojienei. Po nuoširdžių „Ilgiausių metų“ žodį tarė ilgametis vidaus reikalų darbuotojas Antanas Piškinas. Jis jubiliejaus ir Angelų sargų dienos proga asmeniškai pasveikino ir salėje esantiems papasakojo apie Ramutį Krasauską – drąsų, sąžiningą ir patriotišką policijos darbuotoją, kuris aktyviai dalyvavo „Aro“ kūrime sunkiu Respublikai metu.
Atsisveikindami čiobiškiečiai atliko savo krašto himną – dainą „Baltas gulbės sparnas…“apie Čiobiškį, kurios žodžius parašė mokytoja Sigita Lukoševičienė, o muziką sukūrė ansamblio vadovė Vida Dambrauskienė. Ne vieno besiklausančio akyse sužibo ašarėlė, kokia graži mūsų tėvynė. Kai buvo klausiama, kur dar nori bočiai pakeliauti, daugumos noras buvo aplankyti šalies vietoves. Taip ir atsisveikinta iki kito karto, iki naujų kelionių ar į teatrą, ar į ekskursiją. Bočiai širdyje dar jauni, kaip toj dainoj, ir nesiruošia pasenti. Dar yra daug nelankytų vietų, nedainuotų dainų, nematytų kraštų. Reikia dar visur suspėti.
Parašykite komentarą