Naujausios žinios

Saulėtekį pasitinkant

Marius Čepulis

Vos pakirdęs iškišu galvą iš apšarmojusios mašinos, bet kandus šiaurys mane gina atgal ant šiltos sėdynės, po šiltu miegmaišiu. Rytuose jau skirstosi tamsumos. Mėnulio pjautuvėlis supasi su Venera ir Jupiteriu (tikriausiai). Reikia keltis. Ryžtingai šoku laukan, apsivelku visus turimus rūbus, apsimuturiuoju šaliku, užsimaukšlinu „kepalušą“ ir, palinkęs po kuprine, nužygiuoju link slėptuvės nuleistame tvenkinyje. Kol nueinu, gerai sušylu, o dar, kai porąkart įklimpstu dumble taip, kad reikia kuprinę sviesti šalin ir abiem rankom traukti kojas, pajuntu ir prakaito lašelius. Pagaliau viską suruošęs atsigulu. Paslepiu nuo atšiauraus vėjo rankas užantyje ir laukiu. Akys merkiasi, galva linksta ant dumblino kilimėlio. Pabundu nuo sparnų šlamesio. Žvilgteliu ir negaliu patikėti – aplink mane it didžiuliai kelmai pūpso 12 erelių. Dar šešis matau kitam tvenkinio gale. Jie, kaip ir aš – susigūžę nuo šlykštaus vėjo, pašiaušę plunksnas (aš buvau pašiaušęs plaukus) laukia saulės.

Mariaus Čepulio fotoklajonės

 www.cepulis.lt 

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*