Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gegužės 4 d. laikraščio „Širvis“  18-ame numeryje.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas numato, kad apdraustiesiems Privalomuoju sveikatos draudimu valstybė laiduoja nemokamą asmens sveikatos priežiūrą įstaigose, turinčiose sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis.

„Širvio“ redakcija sulaukia gyventojų skambučių su pasakojimais, kad ligoninėje gulinčiam žmogui teko pirkti ir atvežti ligoninės gydytojo nurodytų vaistų ar papildomų gydymo priemonių tokių kaip lašinės, sauskelnės ar palutės. Kitas skambinusysis guodėsi nežinantis, ar jam reikėjo mokėti už atliktus tyrimus pirminėje sveikatos priežiūros įstaigoje, ar jis liko apgautas. Siekdami atsakyti į visus skaitytojų rūpimus klausimus, kreipėmės į Vilniaus teritorinės ligonių kasų gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėją Liną Vitkauskienę, kuri maloniai sutiko paaiškinti, kokiais atvejais pacientai turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas nemokamai, o kuriais turi patys mokėti.

Būtinoji medicininė pagalba visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams teikiama nemokamai

Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra apdraustiesiems teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. V-943 „Dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo tvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ nuostatomis.

Minėtuose teisės aktuose yra nustatyta, kad šeimos gydytojas, esant reikalui, nemokamai gali skirti prisirašiusiems pacientams šiuos tyrimus: hematologinį kraujo tyrimą PSP specifikai pritaikytu analizatoriumi, šlapimo tyrimą juostele (su analizatoriumi), CRB ir (arba) ENG, glikemijos kiekio kraujyje, cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis), kalio ir natrio kraujo serume, kreatinino ir šlapalo (urea), alanininės transaminazės (ALAT), asparagininės transaminazės (ASAT), šarminės fosfatazės (ŠF), gama-gliutamil transferazės (GGT), bilirubino; tireotropinio hormono (TTH), laisvo tiroksino (FT4), prostatos specifinio antigeno (pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo), geležies kiekio kraujyje ir mikroalbumino kiekio šlapime tyrimus.

Šeimos gydytojas skiria kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimo tyrimą (-us) ir (ar) kraujo grupės pagal ABO antigenus ir rezus Rh (D) priklausomybės faktoriaus nustatymo tyrimą asmenims, kuriems paskirta planinė operacija; protrombino laiko (INR) tyrimą kraujo krešumo sistemos būklei įvertinti (iki 12 tyrimų per kalendorinius metus) pacientams, kuriems paskirtas gydymas geriamaisiais netiesioginio veikimo antikoaguliantais (Warfarinum, Acenocoumarolum).

Taigi apdraustiesiems kreipiantis į gydymo įstaigą, prie kurios jie yra prisirašę, minėti tyrimai, paskyrus juos šeimos gydytojui, yra nemokami. Šie tyrimai nemokamai skiriami tiek kartų, kiek kartų juos paskiria šeimos gydytojas pagal paciento sveikatos būklę. Tik tuo atveju, jei šeimos gydytojas tyrimų pacientams neskiria, o pacientai tyrimus pasirenka savo iniciatyva, jų faktinę kainą apmoka patys pacientai.

Atskirais atvejais šeimos gydytojas pacientams, dalyvaujantiems prevencinėse programose (pvz., Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa; Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa; Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa; Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programa) nemokamai gali skirti minėtose programose numatytus tyrimus. Dėl dalyvavimo prevencinėse programose pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytojus.

Jei pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą konsultacijai, ji atliekama nemokamai. Pagal gydytojo specialisto kompetenciją atliekami visi būtini tiriamieji ir gydomieji veiksmai, raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui. Per konsultaciją gydytojo paskirtų tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į konsultacijos kainą ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Taigi tyrimai, kuriuos paskiria gydytojas specialistas, turi būti atliekami nemokamai.

Turėdamas siuntimą, pacientas gali rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Pas specialistą dėl konsultacijos pacientas registruojamas anksčiausia galima data (pagal paslaugų teikimo registravimo žurnalą). Laukimo trukmė pas gydytoją specialistą skelbiama gydymo įstaigų ir ligonių kasų interneto svetainėse. Siuntimas nereikalingas, jei kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos, taip pat kai yra numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas.

Nemažai klausimų kyla ir dėl priemokų gydantis stacionare. Gydantis ligoninėje dėl pacientams reikalingų vaistų bei slaugos priemonių (pvz., sauskelnių, įklotų ar kt.) sprendžia gydantysis gydytojas ir aprūpinti turi gydymo įstaiga. Jei ligoninėje gydantis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, geresnius ar brangesnius medikamentus ar gydymo technologijas, ir pacientas sutinka su tuo, pacientas turi apmokėti kainų skirtumą tarp ligonių kasų apmokamos paslaugos sumos (standarto) ir gydytojo pasiūlyto bei paciento pasirinkto varianto. Sutikimą apmokėti skirtumą pacientas turi  patvirtinti savo parašu.

Apmokėti visą kainą pacientas turi tik už tas jo pageidaujamas paslaugas, kurių gydytojas nemano esant reikalingomis ir todėl neskiria.

Pasitaiko atvejų, kai stacionarų gydytojai reikalauja, kad pacientai patys įsigytų vaistus ar operacijai reikalingas priemones, tačiau tai nereglamentuojama teisės aktuose ir yra neteisėta. Jokių priemonių, reikalingų operacijai atlikti, pacientas pirkti neprivalo.

Svarbu žinoti, kad visais atvejais, jei jums siūloma už ką nors mokėti, gydymo įstaigos darbuotojai turi paaiškinti, kaip šią paslaugą galėtumėte gauti  nemokamai.

Kada reikia mokėti:

• jei esate neapdraustas;
• jeigu norite gauti ne šeimos gydytojo, o gydytojo specialisto konsultaciją, bet neturite siuntimo;
• jei norite gauti paslaugą greičiau jums paskirto laiko;
• jei įstaiga nesudariusi sutarties su teritorine ligonių kasa;
• už papildomas paslaugas bei tyrimus, kurių gydytojas neskiria, tačiau kurių pageidauja pacientas;
• už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus bei kai kuriais kitais, teisės aktais reglamentuotais atvejais.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punktu, jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, procedūras, medžiagas, tai šių paslaugų, medžiagų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, bazinių kainų skirtumą jie apmoka patys. Tais atvejais, kai prašoma papildomai mokėti, įstaiga privalo prieš teikdama pacientui brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, jį pasirašytinai supažindinti su nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų ir brangiau kainuojančių paslaugų, medžiagų, procedūrų skirtumais (kaina, kiekiu, pranašumu ir pan.) ir užtikrinti, kad pacientas medicinos dokumentuose raštu patvirtintų savo pasirinkimą.

Taigi, tais atvejais, kai gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa dėl reikiamų gydymo paslaugų teikimo, pacientą apžiūrėjęs gydytojas specialistas pasiūlo ir pacientas pasirenka brangiau kainuojantį gydymą, pacientas turi savo lėšomis sumokėti siūlomo gydymo kainos ir šių paslaugų bazinės kainos skirtumą (tikslesnės informacijos dėl kainos reikėtų teirautis pasirinktos gydymo įstaigos administracijoje).

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gegužės 4 d. laikraščio „Širvis“  18-ame numeryje. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas numato, kad apdraustiesiems Privalomuoju sveikatos draudimu valstybė laiduoja nemokamą asmens sveikatos priežiūrą įstaigose, turinčiose sutartis su...