Vaiko apgyvendinimui su vienu iš tėvų turi būti sukurta nauja paslaugų teikimo šeimoje forma
Seimo valdantieji siūlo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis būtų reglamentuota, kad vaiko paėmimo iš šeimos ir apgyvendinimo pas budinčius globotojus atveju, globotojo namuose kartu su vaiku turėtų būti apgyvendinamas grėsmės vaikui nekeliantis vienas iš tėvų. Idėja būtų sveikintina, tik jei nebūtų vieno niuanso. Budintis globotojas iš esmės yra vaiko globėjas. Jis būna apmokytas globoti vaiką, jam atliktas globoti vaiką tinkamumo įvertinimas, o budintis globotojas dar papildomai yra apmokomas suteikti visokeriopą pagalbą vaikui, staiga netekusiam savo šeimos. Apie santykį su kitais šeimos nariais mokymuose buvo kalbama visai kitame kontekste ir tikrai nekalbama, kad vaiko globėjas turės auklėti ir prižiūrėti tėvus.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė žiniasklaidos priemonėse teigia, kad tokias pataisas siūlo, nes įsitikinusi, jog taip būtų užtikrinti vaiko interesai. Mat teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo laikas yra toks ilgas, kad mažametis prisiriša prie globėjo ir užmiršta savo tėvus. Pataisas siūlantys parlamentarai pripažįsta, kad teks organizuoti papildomus mokymus bei skirti daugiau lėšų šiai idėjai įgyvendinti. Bet nesvarsto jokių kitų alternatyvų tik vieno iš tėvų ir vaiko ar kelių vaikų apgyvendinimą budinčio globotojo namuose.
Tuomet kyla klausimas, jei vienas iš tėvų savarankiškai gali rūpintis vaiku, tai kam vaiką apgyvendinti pas globėją, gal geriau šeimos globėją perkelti į šeimą ir jis atliktų ne vaiko globos, bet šeimos priežiūros specialisto paslaugas. Lieka neaišku, kodėl valdantieji Seime nusprendė, kad budintis globotojas, gaunantis nustatytą minimalios algos užmokestį ir apie 100 eurų siekiantį priedą už vaiką bei iš gautos sumos savarankiškai susimokantis mokesčius, gali priimti naują šeimą į savo namus gyventi, o tarkime socialiniai darbuotojai, kurių atlyginimas yra gerokai didesnis nei budinčiojo globotojo, to daryti negali? Juk socialiniam darbuotojui darbas su visa šeima yra žymiai artimesnis nei vaiko globėjui. Darbuotojas tam darbui buvo rengiamas visą savo studijų laiką, o budintis globotojas bus parengtas geriausiu atveju per keliolika papildomų valandų. Manome, šis šaršalas užvirė dėl paskleistos žinios, kad už teikiamas paslaugas budintis globotojas gauna neadekvačiai didelį atlygį. Tik jei toks atlygis puikus, kodėl daugelis rajonų skundžiasi, kad negali prisikviesti budinčiųjų globotojų dirbti, mūsų rajonas ne išimtis. Toks budinčiųjų globotojų trūkumas tik atskleidžia, kad darbas ištisą parą be išeiginių dar per mažai apmokamas ir, jei prarandamas budintis globotojas, eilėje jo vietos užimti nestovi nė vienas.
Mes, globėjai, jau nuo pat pradžių teigėme, kad budintis globėjas turėtų dirbti ne pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Teisingiausia būtų budintį globėją įdarbinti pagal darbo sutartį kaip ir socialinį darbuotoją, tuomet būtų aiškiai surašytos teisės bei pareigos ir neeskaluojama, kad už gaunamą atlygį budintis globotojas bus užkrautas papildomomis prievolėmis, kaip šiuo atveju į savo namus įsileisti suaugusį žmogų. Pavyzdžiui, jei budintis globotojas dviem jo šeimoje augančiom mergaitėm gali skirti vieną erdvų kambarį, tai tas mergaites apgyvendinti su tėvais kiltų problema dėl kambarių, dėl tualetų bei vonios kambarių skaičiaus bei dėl bendros visų naudojamos vienos virtuvės. Kaip į tokias sąlygas pažiūrės higienos specialistai? Juk name ar bute gyvens jau ne viena šeima su globojamais vaikais, o dvi ar kitu atveju trys ir net keturios šeimos.
Rengdami tokias pataisas, mūsų išrinktieji turėtų nepasididžiuoti ir pasitarti su tais, kuriems ketina užkrauti papildomas paslaugas. Ir, žinoma, pasiklausti, ar jie sutiks su papildomomis sąlygomis ir nenutrauks jau dabar sudarytų sutarčių su paslaugų užsakovais. Jei, įvedus pataisas, paaiškėtų, kad iš turimų budinčių globotojų liko vos trečdalis, kas tada. Ar nebūsime priversti grįžti prie institucinės globos. Taip deklaruotą šūkį „Lietuva be vaikų namų“ tektų keisti į „Lietuva be globėjų“.
Manome, kad būtų geresnė išeitis Lietuvoje padidinti krizių centrų skaičių. Galima būtų tai daryti pasitelkus nevyriausybines organizacijas. Juk nepaslaptis, kad tiek mūsų rajone, tiek bet kuriame kitame rajone rasime bent po vieną pastatą, kuris tik ir meldžia jį eksploatuoti. Širvintų rajone puikiausiai tiktų Čiobiškyje jau ne vienerius metus ant akių nykstantis buvęs vaikų darželis. Dar yra neblogai išsilaikyti bendruomenių namai. Juose galima būtų įkurti bent po vieną kambarį, kuriame krizės ištikta šeima galėtų laikinai apsigyventi, kol bus įgyvendinti visi ilgai trunkantys teisiniai reikalai. Tuomet būtų apsaugoti ne tik vaiko gyvenimo kartu su vienu iš tėvų interesai, bet ir nereikėtų keisti ugdymo įstaigos, kurią jis lankė iki ištikus krizę šeimoje. O ir bendruomenės namai, sutvarkyti Europos Sąjungos lėšomis, pagaliau atliktų savo funkcijas tarnauti visuomenės labui, o ne tik vykdys kultūrinių ar kitokių susirinkimų vietos funkcijas.
Šią paslaugą darbui jau ne tik su vaiku, bet ir su jo vienu iš tėvų, teikti turėtų būti parengti kiti asmenys arba globėjai, kurie sutinka prisiimti atsakomybę ir už suaugusį žmogų, bet ne tie, kurie dabar paslaugas teikia tik vaikams. Jų veiklos pavadinime aiškiai apibrėžta vaiko, bet ne šeimos, priežiūra ir globa.
Širvintų rajono vaikų globėjų draugija
Parašykite komentarą