Naujausios žinios

Vandenų baisybės/mielybės

Marius Čepulis

Vaikystėje vienas iš įdomiausių užsiėmimų buvo gulėti ant betoninio liepto, permesto per melioracijos griovį, ir vėpsoti į stebuklingą, bet visiškai svetimą povandeninį pasaulį. Vėliau gamindavausi tinkliukus ir visą upelio fauną perkeldavau į seną, lauke pastatytą špyžinę vonią bei parimęs ant jos krašto nenuleisdavau akių nuo kokios nors dūsios lervos. Ir dabar dar kartais prigulu virš kokio skaidresnio tvenkinuko ir leidžiu sau užsimiršti bestebėdamas ten vykstančias dramas. Atrodo, kas ten tokio įdomaus turėtų būti? Juk tik vanduo, keli augaliukai, dumbliai, viena kita žuvytė, dar koks buožgalvis, varlė ar čiuožikas.

Patikėkit, jūs net neįtariat, kas dedasi šalia jūsų, kai brendant karštą vasaros dieną atsigaivinti į vėsų ežeriuką. Aplink knibžda milijonai gyvių – nuo plika akim nematomų iki jūsų delno ilgio. Kas kartą jūs suryjant tūkstančius vėžių, prisiliečiat prie padarų, apie kuriuos net nesapnavot. Dažniausiai tie padarai patys sprunka nuo jūsų, kai kurie gali skaudžiai įgelti, kiti prisisiurbti, bet dauguma nagus, žnyplęs ir iltis galanda tikrai ne dėl jūsų. Taigi pagaliau pasigaminau ir susipirkau visą reikalingą įrangą, kad galėčiau tuos gyvius išvilkti į feisbuko šviesą. Šį albumą pildysiu metus laiko. Bandysiu sugauti ir jums parodyti pačius paslaptingiausius ir keisčiausius vandens padarus.
Autorius nerekomenduoja žiūrėti šio albumo prieš maudynes.

Jau matau, kaip išsižiojot ir bandot mintyse permest visus matytus ir nematytus padarus, bet galvon niekas nelenda. Man tai jis labai panašus į tą skraidantį šundarakonį iš „Begalinės istorijos“,o jums? Čia yra skiauterėtojo tritono lerva (na kaip varlių buožgalvis). Ta „apykaklė“ – išorinės žiaunos, kurios nunyksta tritonui suaugus, kai susiformuoja plaučiai. Šis drakoniukas didelis plėšrūnas – ryja viską, ką gali pagauti ir sudoroti – vabzdžių lervas, moliuskus, buožgalvius. Žmogui nepavojimgas, taip kad galite su juo turkštis.

Ši skiauterėtojo tritono lerva vos 5 cm. Ji puikiai plaukioja. Vasaros pabaigoje išlips iš vandens, o rudens antroje pusėje su kitais tritonais trauks į žiemavietes ir ten lauks pavasario. Pilnai suaugs ir subręs tik dar po 2 metų. Būtent pavasarį aš jums parodysiu, koks gražus yra suaugęs skiauterėtasis tritonas.

Į mielybę prisižiūrėjot, o čia baisybė. Jau nuo vaikystės man tai labiausiai atstumiantis padaras, o dar, kai jį pagauni ir jis visaip raitytis pradeda išskėtęs aštrius žabtus – fu. Buvo jis ir į pirštą įsisegęs.
Čia yra dusios lerva (dusia toks vandenyje gyvenantis didelis juodas vabalas, nemaišyti su Dusios ežeru). Užauga iki 6 cm. Plėšrūnė. Minta vabzdžių lervomis, gaudo buožgalvius ir net mažas žuvytes. Pagavusi grobį suleidžia virškinimo fermentų, o tada išsiurbia kokteiliuką. Prieš virstant lėliuke išropoja į krantą, o išsiritęs vabalas vėl grįžta į vandenį.

Jei vanduo daugeliui vabzdžių yra ta terpė, kur gyvena ir auga lervos, tai kai kurių rūšių blakės ten praleidžia visą savo gyvenimą. Blakių čia yra pačių įvairiausių formų ir didžioji dalis prisiekę plėšrūnai. Čia nugarplauka. Vienas iš geriausiai plaukiojančių vabzdžių, bet plaukioja tik ant nugaros. Tai apie 1,5 cm vabzdys, kurio užpakalinės galūnės virtusios galingais irklais, o priekinėmis gaudo grobį. Taip, ji labai plėšri ir griebia viską, ką tik gali sudoroti. Ji turi aštrų straubliuką, su kuriuo gali ir žmogui gerai įsegti. Bent jau kiek girdėjau atsiliepimų, tai jausmas labai šlykštus. Ji taip pat ir puikiai skraido. Naktimis ir vakarais dažniausiai perskrenda į kitus vandens telkinius.

Nugarplauka (kaip ir visi po vandeniu gyvenantys suaugę vabzdžiai) kvėpuoja atmosferos oru, todėl turi iškilti į vandens paviršių ir ten jo „pasisemti“. Jos kūnas padengtas tankiais plaukeliais, kurie ir sulaiko orą prie kūno. Kai iškvėpuoja tą oro burbuliuką, vėl iriasi į paviršių. Ji labai dažna ir pamatyti ją tikrai nesunku.

Mariaus Čepulio fotoklajonės

www.cepulis.lt 

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*