Naujausios žinios

Verslo planas

Jūsų Varpininkas

Sujaudino mane vienos skaitytojos laiškas. „Pavydžiu, tau, Varpininke, – rašė jinai – tavo proto, tavo verslumo. Tokį puikų pabėgėlių centro projektą paruošei, nieko nepridėsi. Gal dar kokių minčių turi, tai pati nieko gero nesugalvoju.“ Pamalonino mane, paplaukiui paglostė, panorau ir aš geru už gerą atsilyginti, Kalėdos juk, reikia geram būti. Sėdau pamąstyti, planą kokį sukurpti, bet ramybę sudrumstė svečias nebuvėlis, senas bičiulis, tas iš Kalnalaukio. Seniai jį bemačiau, mat turėjo jis reikalų valdiškuose namuose. Nieko bloga negalvokit, ne koks banditas ar aferistas jisai. Tiesiog kažkada mėgo moteris, linksmą gyvenimą, prisidarė skolų, antstoliai jau daug metų ant kulnų lipa, o ką iš jo paimsi – plikas kaip tilvikas. Teko cypėn sėsti, skolų kuprą mažinti. Visą rudenį nebuvęs pagaliau pasirodė. Net akis išpūčiau: atsiganęs, skruostai rausvi, akys blizga. Sakytum ne areštinėje laiką leido, o Druskininkų slaptose kambarėliuose su merginom “tūsinosi“.

– Neatrodai nuvargęs, – mestelėjau, – Matyt, nepersidirbai.

– O aš nedirbau, aš sėdėjau,- atšovė bičiulis.- Ten ne darbo kolonija, normali areštinė, sėdi sau ir tiek.

– Nieko nesuprantu. Metų metus kaupėsi skolos, dabar mėnesiuką su uodegėle pasėdėjai ir jų nebeliko?

– Tokia sistema. Jei neturi pinigų ir turto, gali skolą atsėdėti. Juk tai ne sanatorija – eiti, kur nori, negalima, šokiai nevyksta, alaus nenusipirksi. Nuobodu. Pasėdėtum, pats įsitikintum.

– Ačiū, geriau nereikia, mano skrandis nesveikas, po keturiasdešimt dienų sauso pasninko gali blogai baigtis.

– Koks sausas pasninkas? Maistą iš restorano pristato. Valgai ir mėgaujiesi, – pasigyrė bičiulis.

Tai štai iš kur tie riebūs skruostai! Aš, Varpininkas, restorane pavalgau, jei retkarčiais koks velionio giminaitis, dėkingas už gražų paskambinimą, pakviečia gedulingų pietų. Patikėkit, tokia šventė nedažnai būna, o čia bausmė – mėnesį restorane maitintis. Kodėl aš jokių nuobaudų per dorą gyvenimą neprisirinkau?

Ir tada man toptelėjo, juk tai idealus verslo planas! Turbūt yra nemažai tokių, kurie prisidirbę krūvas baudų, o sėdėti – ne „fasonas“, dar sužinos kas, apkalbas paskleis. O ne toks išdidus žmogus tai gali sau ramiai sėdėti, gerai maitintis, žurnalus vartyti ir… taupyti. Štai mano bičiulis per tas keturiasdešimt dienų nei maisto pirko, nei prausėsi, nei elektrą eikvojo – visa pensija neliesta liko. O dar kaimynui slaptiems pasimatymams butą užleido, tai tas ir už šildymą sumokėjo. Taigi, mano ištikimoji skaitytoja, pirmyn! Sėdėti gali ir gležnos moterys, ne tik prisidirbę vyrai. Ir nelaukit ilgai: iš patikimų šaltinių nugirdau, kad po Velykų atsėdėjimo nebeliks, teks atidirbti, o tai jau ne toks malonus dalykas. Tiesą sakant, gal nuo Kalėdų ir pradėkit, vis tiek per šventes sėdėsit. Koks skirtumas: prie televizoriaus, ar cypėj. Restoranas silkę skanią ruošia, aš prisimenu. Pačiai nereiks terliotis, tai irgi pliusas. Ponios ir ponai, areštinė jūsų, gero sėdėjimo!

Parašiau ir net gaila pasidarė, mielu noru pats tokio biznio imčiausi.  Bet negaliu ilgam savo varpinės palikti. Šventa vieta tuščia nebūna, įleis klebonas kitą varpininką, teks senatvėj eiti valkatauti. Tpfu, kad tik neprisikalbėčiau.

Taigi, mielieji, nepraraskit verslumo gyslelės ir geros nuotaikos. Skanios jums silkės, gardžių auselių. Susitiksim kitąmet. Kalėdų proga susitaikėm su Prane, tai ji panoro su jumis pasikalbėti prieš Naujuosius. Lai pasidžiaugia, dažnai taip nebus. Iki kitų susitikimų!

               Jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*