Viešieji ryšiai
Straipsnis buvo išspausdintas spalio 3 d. laikraščio „Širvis“ 38-ame šių metų numeryje.
Jau tos moteriškės, mielieji mano, tikros erzelynių sukėlėjos ir aikčiojimų specialistės. Štai randu spaudoje entuziastingą kažin kokios Pranės laišką, šlovinantį merės pasivažinėjimą dviračiu. Pamanykit, naujieną atrado – dviratį. Kiek tų dviratininkų kasdien po miestelį pirmyn atgal defiliuoja ir niekas nei žavisi, nei laiškus rašo, nei fotografuoja. O ašai, tą nuotrauką pamatęs, didžiai pasipiktinau ir norėjau skambinti policijai, pasidomėti, kur jinai žiūri ir ką mato. Gaila, neprisiskambinau. Dabar, matote, lengviau turbūt Amerikos prezidentui prisiskambinti, nei lietuviškoms įmonėms ir įstaigoms per tuos bendruosius numerius. O jei būčiau prisiskambinęs, tai būčiau griežtai paklausęs: kur žiūrite, gerbiamieji? Moteriškė, kad ir nepaprasto grožio, bet fotografuojasi pažeisdama taisykles, jūsų tarnyba turi imtis priemonių. Išvažiavo darbo dienos pradžioje į judriausią miestelio gatvę be šalmo, be specialios liemenės, be atšvaitų. O jei nelaimė kokia nutiktų, kas tada, mielieji mano, miesteliui vadovautų? Ar jūsų kiauros galvos apie tai pagalvojo? Ar įstatymai gražioms moterims kitokie, nei likusiems piliečiams? Va, apie ką reikėjo pagalvoti pirmiausia, užuot puolus susižavėjimo laiškus redakcijoms rašinėti.
Bandžiau išaiškinti savo Pranutei, manydamas, kad tai josios darbas buvo tą laiškelį parašyti. Bet Pranė dievagojosi esanti ne ta Pranė ir jokių laiškų nerašiusi. Išvis, tokį ankstyvą rytą ji niekur iš namų neinanti, kad savuoju veideliu be storo makiažo sluoksnio atsitiktinių praeivių negąsdintų. Todėl į miestelį manoji Pranutė tik gerokai įdienojus gali išsiruošti. Valdovė tokiu laiku jau gal pietauja, o ne dviračiu važinėjasi.
Bala nematė tos Pranės tapatybės: kuri parašė, ta ir parašė. Svarbiau nustatyti, kam ir kodėl šis pasivažinėjimas buvo skirtas. O priežastis banali: – diena be automobilio. Vadinasi, paprasčiausia viešųjų ryšių akcija: pravažiavau, pasirodžiau, nusifotografavau, paskelbiau. Taškas. Nesitikėkite jokių tradicinių išvykų, juo labiau – pokalbių vidury gatvės, neužsirašius ir nepasiruošus. Iš viso – apie kokias naujas tradicijas, mielieji, galima kalbėti? Kadencija tirpte tirpsta, rinkimai artėja, vos pusė metų beliko, argi dabar laikas naujas tradicijas diegti? Dabar tik viešųjų ryšių akcijas telieka organizuoti vieną po kitos, dar dalinti padėkas ir dovanėles. Štai, sako, šeimos sklype artėjant rinkimams dvigubai didesnį stendą pastatė, vadinasi, ir reklaminės nuotraukos dvigubai didesnės bus. O su tuo sklypu valdovė neprašovė. Dabar, vaikščiodamas pagrindine miestelio gatve ir vis tame sklype valdovės atvaizdą matydamas, puikiai suprantu: jokių „bandelinių“ ar „bambalinių“ čia tikrai nebus. Ta vieta ir buvo pirkta dėl idealios vietos rinkiminiams plakatams pakabinti ir apie jokį verslą nebuvo galvota. Tai visai ne verslo, o valdoviškų viešųjų ryšių projektas.
Beje, dėl vieno dalyko man neramu. Andai netyčia užmečiau akį į valdovės dosjė miestelio savivaldos puslapyje. Įsivaizduojate, ten parašyta, kad valdovė mūsų skaidriausioji yra partijos narė. Ne, ne – visiškai ne tos, naujosios, jos įkurtos partijos, o tos, senosios, patys žinote, kokios, su kuria josios lyg ir niekas neturėtų sieti, tai praeitis ir nesusipratimai. Tai kaip čia yra iš tikrųjų, mielieji? Gal kas nors ką nors ta tema girdėjote ir galite papasakoti ir man? Būtų labai įdomu ir naudinga tuos dalykus išsiaiškinti, ar ne? Pirmyn, miestelio politologai ir analitikai, laukiu jūsų išmintingų įžvalgų. Pailsėkite po miestelio šventės linksmybių ir imkitės rimtesnių darbų, nes tik pastarieji leis atskirti jūsų fizionomijas nuo moliūgų galvų. Moliūgus į marmeladą, o jūsų galvas – viešųjų ryšių darbams. Pirmyn, mielieji, pirmyn.
Jūsų Varpininkas – moliūgų marmelado ir viešųjų ryšių ekspertas
Parašykite komentarą