Naujausios žinios

Aplankyti Naisiai

Ekskursija po Naisius. V. Patinskienės nuotrauka

Pastaruoju metu tapo populiari kelionė į Šiaulių rajone esančią Naisių gyvenvietę. O kas populiaru – tas mūsų bočiams būtina pamatyti. Ilgai nesitarę surengė kelionę į Naisius. „Agrokoncerno“ patogiu autobusu per keturiasdešimt rajono senjorų penktadienį paliko Širvintas. Autobuse laikinai einanti pirmininko pareigas Regina Ambrazienė supažindino su taisyklėmis, kurių teks laikytis lankantis žirgyne. Kelionė neužtruko ir, po poros valandų, jau bočiai dairėsi po Naisių gyvenvietę.

Svetingi naisiečiai jau laukė atvykėlių. Tuoj, po trumpos įžangos, buvo paprašyti pasidalinti į dvi grupes ir vykti į edukacinius užsiėmimus: viena dalis – į odos, kita – į molio pamokėles. „Odininkai“ padedami mokytojos išmoko pasigaminti raktines. Dauguma širvintiškių pirmą kartą prisėdo pasigaminti odos dirbinį. Tačiau visi džiaugėsi savo darbo rezultatais – gražiomis puošniomis raktinėmis, kurios primins šią kelionę.

„Molininkai“ – molio dirbtuvėse išklausė pasakojimo apie šalies naudingą iškaseną – molį, apie jo pritaikymą buityje. „Menininkas iš molio padaro kas išeina, o meistras padaro, ką nori“, – juokais pasakė molio pamokėlę vedęs mokytojas Mindaugas. Iš padarytų bočių darbelių galima bus nuspręsti, kas iš širvintiškių menininkas, o kas meistras. Per vieną pamoką tikrai neatsirado meistrų – visi „mokiniai“ tapo menininkais.

Atėję iki grafų Zubovų dvaro prižiūrėtojo namų, širvintiškiai pažino, jog tai filmo „Naisių vasara“ klebonija. Šis erdvus, gerai išsilaikęs akmeninis pastatas – tai realiame gyvenime dvaro prižiūrėtojo namas, daug matęs, menąs gilią istoriją. Grafai Zubovai valdė Naisius nuo 1798 m. iki 1918 m. Tik jų dėka 1904 m. Zubovų dvare buvo atidaryta pradinė mokykla. Tai šiuolaikinės Naisių mokyklos pradžių pradžia. Dvaro prižiūrėtoju dirbo Gaidamavičius – poeto Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės tėvas. Zigmas augo gausioje šeimoje, baigęs mokslus Šiaulių berniukų gimnazijoje išvyko studijuoti pas dėdę į Kijevą. Ten besimokydamas susirgo ir, būdamas vos aštuoniolikos metų, mirė. Per šį trumpą laiką jaunas studentas paruošė savo eilėraščius leidybai, tačiau nespėjo jų išleisti. Poeto namuose dabar muziejus. Čia įteikiamos Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premijos jauniems kūrėjams už pimąją išleistą knygą. Tokių premijų įteikta jau 43. Apdovanoti laureatai sodina parke medelius: moterys – liepas, vyrai – ąžuolus. Muziejuje kaupiama medžiaga apie Šiaulių krašto rašytojus, poetus, literatūrologus, kalbininkus, knygnešius, taip pagerbiami Šiaulių krašto kultūrai atsidavę žmonės.

Netoli nuo dvaro prižiūrėtojo namų įsikūręs žemaitukų veislės žirgynas. Žirgyno pastatas apytuštis: žirgai išvesti į treniruotes, jojimo pamokas, kiti ganėsi pievose. Tie žirgai, kurie buvo likę pastate – ramūs, sotūs, iššukuoti, išpuoselėti. Prie kiekvieno gardo smulki informacija: žirgo vardas, gimimo data, iškovoti apdovanojimai. Gal tai viskas, ką galima įdomaus pamatyti šioje gyvenvietėje? Pasirodo, ne. Dar laukia ekskursija po atviru dangumi. Tai Baltų dievų muziejus.

Aplankyta Saulės aikštė, Baltų žolynų muziejus, Baltų arena, Inkilų muziejus, Karališkųjų žalčių šeimyna, Alkos, Ugnies kalnai. Pasivaikščiojimo kulminacija – Triušių ir angelų sala. Sala – tai žemės plotas, apjuostas vandeniu. O šioje vietoje lygumos, nėra vandens telkinių.

Statant Baltų areną, iš jos vakarinės dalies buvo kasamos žemės ir pilamas 200 m ilgio ir 160 m pločio pylimas, šlaitai apie 16 m aukščio. Taip atsirado Laimės ežeras, o jame sala. Saloje stilizuotos angelų skulptūros ir įvairių rūšių triušiai. Žinoma, jie čia gyvena iki šalčių.
Nustebino, kaip kūrybingai panaudotas nebeveikiantis vaikų darželio pastatas. Kad jis nevirstų „namu vaiduokliu“, jame įkurtas ekstremalaus sporto gerbėjų mėgiamas dažasvydžio centras.

Gražiai tvarkoma Naisių gyvenvietė, nesimatė aptriušusių tvorų, apgriuvusių, savavališkos statybos ūkinių pastatų, malkinių. Toks mažas, jaukus miestas, kuriame telpa muziejus, priimamos ekskursijos, begalė puošnių lietuviškų gėlių, išpuoselėta aplinka, organizuojami festivaliai „Naisių vasara“. Apima toks geras baltas pavydas… Taip besigrožint žmonių kūrybingumu prabėgo graži, šilta priešpaskutinė vasaros diena. Visur gerai, bet namuose geriausia – važiuojam namo.

Nuotraukos autorės ir R. Ambrazienės

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*