Naujausios žinios

Ar visos „dovanos“ reikalingos?

Jonė Lieponė

vilnis.lt nuotrauka

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 31 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje.

Pagaliau sušilę orai vilioja į lauką. Išsiruošiau laisvesnę minutę ir aš ant suolelio pasėdėti, gryno oro įkvėpti, statybų ūžesio paklausyti. (Tik nepradėkit įtarinėti, kad esu statybų priešininkė ir „skundikų“ bendrininkė. Bet faktas lieka faktu: statybų be triukšmo nebūna. Prieš keletą dienų girdėjau jauną mamą skundžiantis, kad išėjusi pasivaikščioti su mažyliu po miestelį, jo negali užmigdyti, nes nėra ramios vietos – visur statybų triukšmas.) Sėdžiu ir matau, kaip nuo namo prie namo vaikšto simpatiškas jaunuolis su pundu kažkokios spaudos. Pastaruoju metu reklaminio šlamšto pašto dėžutėse sumažėjo, negi ir vėl pradės reklamuoti nesibaigiančias akcijas? Grįždama namo pašto dėžutėse pamačiau kyšant naujų „dovanų“ kampus. Atsidususi nuėjau dėžutės ištuštinti. Ne, šį kartą ne reklamos įdėtos, o visas laikraštis skambiu pavadinimu „Karštas komentaras“. O, tokio dar neteko regėti, bus ką prieš miegą pavartyti. Deja, karštas komentaras pasirodė gerokai atvėsęs, nes išleistas pernai metų lapkričio 25 dieną. Nieko sau „karštumas“! Nežinau, kas šitą širvintiškių „apdovanojimo“ akciją pusmečio senumo leidiniais sugalvojo, bet nemanau, kad taip padidins savo gerbėjų ir potencialių prenumeratorių skaičių. Kažkodėl neatrodo, kad rastume daug mėgėjų domėtis pusmečio senumo aktualijomis, kai dažnai vos spėjam sekti šviežiausias sensacijas. Tad dėkui leidėjams už dėmesį, bet kitą kartą norėtųsi šviežesnės produkcijos ir bent jau „šilto“ komentaro, jei karšto pateikti nepavyksta.

Kaip jau minėjau, pastaruoju metu rečiau tenka keliauti iki makulatūros konteinerio, nes atnešama daug mažiau reklamų. Nežinia, ar patys leidėjai sumažino tiražus, ar neranda platintojų. Kiek girdėjau, už išnešiojimą moka ne itin dosniai, o kojas nemažai reikia pamiklinti. Nesam pirštu penėti ir suprantam, kad už tas „nemokamas“ reklamas sumokam ir permokam, juk viskas įskaičiuota į pirkinių kainas. Bet kai kas sugeba ir nustebinti. Štai aš reguliariai gaunu vienos autoritetingos partijos laikraštį. Nesu ir niekada nebuvau šios partijos narė, tad, tiesą pasakius, informacijos apie jos kasdienybę man visiškai pakanka iš žiniasklaidos priemonių. O jos vidaus reikalai tikrai man nėra įdomūs. Padariau išvadą, kad mane vis „apdovanoja“ ne partija, o spaudos platintoja. Kad nereikėtų vargintis ir atskirai nešioti to laikraščio, ji tiesiog prideda jį prenumeruojantiems kitus leidinius.

Nesmerkiu žmogaus už norą pasilengvinti sau darbą. Bet kokia nauda iš to partijai? Ar ji taip pertekusi pinigų, kad gali sau leisti platinti laikraštį ne tik partijos nariams, bet ir kitiems piliečiams? Kažin. O jei ir yra gerai apsirūpinę, negi neranda geresnių lėšų panaudojimo būdų? Kvaila būtų manyti, kad brukdami laikraštį paskatins stoti į partijos gretas. Matyt, kažkas, atsakingas už spaudos platinimą, darbą atlieka „puse kojos“ ir tiesiog mėto laikraštį, o kartu ir partijos pinigus pavėjui.

Prisipažinkim, ne vienas mūsų mėgstame dovanėles, bet pernelyg įkyriai brukamos jos pasidaro nebemielos ir nebelaukiamos. Kai kam patarčiau nereikalingus, pasenusius leidinius tiesiog atiduoti į makulatūrą. Bus paprasčiau ir pigiau. O mes puikiausiai apsieisim ir be „atšalusių“ komentarų ir be ideologinio smegenų „plovimo“ partiniais leidiniais. Nes kartais ir dovanotam arkliui reikia į dantis pažiūrėti.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*