Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 12 d. laikraščio „Širvis“ 35-ame šių metų numeryje.

Prisiminimų popietę „Čia – mūsų namai“ pirmąjį rugsėjo sekmadienį surengė Bagaslaviškio kultūros mylėtojai. Belaukdami Kultūros centro filialo atidarymo, jie nusprendė prisiminti tuos laikus, kai kultūrinis gyvenimas čia virte virė. Tą dieną kunigas Povilas Slaminis Šv. Mišias aukojo už buvusių ir esamų saviveiklininkų sveikatą. Po pamaldų žmonės traukė į mokyklos pastatą. Buvusiems saviveiklininkams įteikti atminimo medaliai. Renginio organizatoriai tikino, kad keturiasdešimtmečio proga jie yra mediniai, bet penkiasdešimtmečiui tikrai bus auksiniai.

Renginio sumanytoja ir vedėja mokytoja Edita Rutkauskienė popietę pradėjo pranešdama, kad yra ne viena reikšminga sukaktis, kurią derėtų paminėti. 1908 metais aštuoni šio krašto šviesuoliai dalyvavo draugijos „Aušra“ suvažiavime. 1958 metais Bagaslaviškyje buvo įkurti Kultūros namai. O 1978 metus turbūt galima vadinti saviveiklos atgimimu. Tais metais čia atvyko Janina ir Liubomiras Vošteriai. Janina ėmėsi vadovauti Kultūros namams, o kolūkio pirmininku tapęs jos vyras pats dainavo vyrų ansamblyje ir saviveiklos kolektyvams padėjo ir skatino juose dalyvauti. Į Kultūros namų veiklą aktyviai įsijungė jaunas muzikos mokytojas Kazimieras Petreikis, atvykęs čia 1974 metais. Renginio vedėja Edita paskelbė, kad Kultūros namų veiklos metraštis liudija, kad tuo metu meno saviveikloje dalyvavo 305 Bagaslaviškio krašto gyventojai. Nemažas skaičius, bet ir kolektyvų nemažai būta: kaimo kapela, etnografinis, vyrų bei moterų vokaliniai ansambliai, dramos mėgėjų kolektyvas. Džiugino jaunieji šokėjai. Bagaslaviškiečių kolektyvai buvo žinomi, daug koncertavo, bet daug ir repetavo.

Susirinkusieji prisiminė, kad šeimose net konfliktų kildavę, kai žmonos valandomis prapuldavo repeticijose. Šios teisindavosi, kad jaunasis vadovas Kazimieras tol namo neišleidžia, kol dainos neskamba tobulai. Janina Vošterienė prisiminė, jog nuvažiavus į Kauną dramos kolektyvui, jų vaidinimas taip patiko, kad buvo paprašyta pasilikti ir kitą dieną pasirodyti dar kartą. Skubiai buvo suorganizuota nakvynė ir viešnagė prasitęsė. Vadinasi, vaidinta tikrai neprastai. Kai Bagaslaviškio saviveiklininkai vyko į kaimyninę Baltarusiją, kolūkio pirmininkui teko samdyti du didelius autobusus, nes į vieną visi netilpo. Kultūros namai tuo metu veikė buvusioje klebonijoje. 1979 metais pastatas buvo nugriautas, teko glaustis įvairiose patalpose, bet repeticijos nenutrūko, kolektyvai gyvavo ir koncertavo. Su jauduliu susirinkusieji žiūrėjo skaidres su senomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotos koncertų ir repeticijų akimirkos. Deja, daugelio tų, kurie nuotraukose šypsosi, šiandien jau nebėra. Jiems, kaip sakė mokytoja Edita, „nesantiems tarp mūsų, bet esantiems su mumis“, buvo skirta daina, jų šviesus atminimas pagerbtas tylos minute. Prisiminimais apie tuos laikus pasidalino mokytojos Elena Pakalnienė ir Aldona Četrauskienė. Jos patikino, kad ir šiandien mielai padainuotų, jei tik kas pakviestų.

Renginyje apsilankė rajono merė Živilė Pinskuvienė, lydima patarėjos Lauros Jakutytės bei tarybos narių Daivos Puzinienės ir Remigijaus Bonikato. Padėkos raštais ir atminimo dovanėlėmis merė apdovanojo visą būrį saviveiklos veteranų: Janiną ir Liubomirą Vošterius, Kazimierą Petreikį, Moniką Kučinskienę, Eleną Pakalnienę, Aldoną Četrauskienę, Izoldą Lūžienę, Ireną Keizikienę, Ireną Šarmavičienę, Janiną Sargelienę, Emiliją Rakauskienę, Janę ir Liudą Matulius, Rimą ir Gediminą Žilinskus, Genovaitę Petkevičienę, Nijolę Markevičienę, Valdą Griškevičių, Alvydą Martinką, Remigijų Bonikatą. Merė patikino, kad Kultūros centro filialas Bagaslaviškyje tikrai bus, artimiausiu metu planuojama paskelbti konkursą vadovo vietai užimti.

Bagaslaviškiečiai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad net penki kraštiečiai pateko į šimtmečio širvintiškių šimtuką. Tai ūkininkai Janina ir Liubomiras Vošteriai bei mokytojai Roma Vareikienė, Kazimieras Petreikis ir Elena Pakalnienė. Jiems Edita Rutkauskienė įteikė atminimo dovanėles. Nepraleidžia bagaslaviškiečių susiėjimų ir Gelvonų seniūnijos seniūnas Lionginas Juzėnas, pats aktyvus saviveiklininkas. Jis sveikino jų iniciatyvą ir pasidžiaugė gerais pokyčiais.

Kultūros centro filialo Bagaslaviškyje nebuvo, bet kultūrinis gyvenimas nebuvo čia visai užgesęs. Štai prieš porą metų, pirmojo lietuviško vaidinimo šimtmečio proga veikalas vėl buvo suvaidintas. Mokytojos Romos Vareikienės suburti entuziastai vaidino ne tik saviems žiūrovams, bet apsilankė ir Gelvonuose bei Musninkuose. O muzikinė grupė čia gyvuoja jau dvylika metų. Žinoma, sudėtis per tą laiką keitėsi. Šiandieną čia groja ir dainuoja Kazimieras Petreikis, Stasys Lūža, Antanas Rutkauskas, Janina Chatkevičienė bei Karolina Chatkevičiūtė. Skambiomis dainomis ir lyriškomis melodijomis jie džiugino susirinkusius. Kolektyvo nariai juokavo, kad ne kartą buvo viliojami prisijungti prie Gelvonų kultūros centro filialo, bet jie norėjo išlikti ir išliko nepriklausomi. Šaunuoliai!

Mokytojas Kazimieras Petreikis per ilgus darbo mokykloje metus išugdė ne vieną jauną muzikantą. Popietės metu į studijas buvo išlydėti Audrius Sapitavičius ir Lukas Šimelis. Po atsisveikinimo polkos jiems buvo priminta, kad jie čia visada laukiami ir jų muzika nebus užmiršta. Kol bus tokių jaunų entuziastų, tol kultūros kolektyvai čia gyvuos.

Edita Rutkauskienė prisiminė kraštietį, talentingą poetą Juozą Krūminą, perskaitė jo eilėraštį. Po smagaus ir nostalgiško renginio susirinkusieji ilgai nenorėjo skirstytis ir dėkojo organizatoriams už malonią popietę.

Nuotraukų autorė A. Bagočiūnienė

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 12 d. laikraščio „Širvis“ 35-ame šių metų numeryje. Prisiminimų popietę „Čia – mūsų namai“ pirmąjį rugsėjo sekmadienį surengė Bagaslaviškio kultūros mylėtojai. Belaukdami Kultūros centro filialo atidarymo, jie nusprendė...