Naujausios žinios

Džiaugiuosi šeima

Tikrai visas rajonas aplankytas, su daug kuo bendrauta, apie daug ką aprašyta – tai Stepono Liktoravičiaus rajono laikraščio korespondento kasdieninė duona. Ir tokią duoną jis valgė lygiai dvidešimt penkerius metus. Tiesa, šiuo metu Steponas jau senjoras, gyvena ramiai ir džiaugiasi gyvenimu. Kodėl nesidžiaugti? Vaikai suaugę, puikiai gyvena. Vyriausioji duktė Nomeda gyvena Širvintose, dirba Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje tikybos ir dailės mokytoja, tad ir lanko tėvukus vos ne kasdien. Sūnus Šarūnas, dirbantis SEB banko vadybininku, su šeima irgi netoli įsikūręs – Vilniuje. Su vaikaičiais – aštuntoku Šarūnu, šeštoku Ignu ir mažąja Vyte – apsilanko bene kiekvieną savaitgalį. Tik džiaukis, seneli, ir priimk svečius. O greitu laiku, per Kalėdas, užgrius Stepono namus ne tik vaikai ir vaikaičiai. Steponui Liktoravičiui jubiliejus – septyniasdešimt. Daug tai, ar mažai? Jei paklaustume paauglių, žinoma, pasakytų, jog labai daug. Jei paklaustume senjoro, atsakytų kiek čia gyventa, nespėjai apsidairyti – žiūrėk jau ir senelis.

Taip, jau senelis, tačiau dar labai energingas, besidomintis šalies ir rajono gyvenimu. Kuo puikiausiai randa bendrą kalbą su jaunais ir senais, o nuo vaikaičių klausimų negali atsiginti. Gal tai pedagoginė gyslelė? Sidabro medaliu baigęs Maišiagalos vidurinės mokyklos I-ąją lietuvių laidą, tiesiu taikymu nuvežė pareiškimą stoti į Vilniaus universitetą. Kaip medalininkui tereikėjo laikyti tik vieną egzaminą – matematikos. Koks galėjo būti pažymys? Aišku, penketas. Ir Steponas – studentas. Matematika patiko, studijuoti nebuvo sunku, tad buvo laisvo laiko.

Universitete veikė teatro studija. Studijos vadovas Vladas Limantas statė pasaulinių mąstytojų repertuarą, buvo vienas žinomiausių teatralų. Tai sudomino jauną studentą ir Steponas įstojo į šią dvejų metų teatro studijos estetikos katedrą. Įsigijo antrą specialybę. Studijos vadovo buvo paskirtas studijos pirmininku, o pirmininkui tekdavo nemažai rūpesčių, tačiau viską laiku sutvarkydavo. Režisieriai jam patikėdavo pagrindinius vaidmenis. Štai B. Sruogos (rež. S. Nosevičiutė, kuri kartu dėstė ir sceninę kalbą). „Giesmėje apie Gediminą“ Steponas vaidino Gediminą. Vaidinta V. Balašovo „Legendoje apie Paganinį“, Vydūno „Prabočių šešėliuose“. Spektaklius studentai rodydavo universiteto Kiemo teatre, gastroliuodavo įvairiuose miestuose. Režisierius Leonas Ciunis glaudžiai bendravo su Vydūno draugijos pirmininku V. Bagdonavičiumi. Pastarojo bendrystė darė įtaką teatro repertuarui. Jis tapo labai vydūniškas. Laimei, dėl tokio repertuaro KGB buvo atlaidus studentams, nepriekabiavo. Besimokant, bevaidinant prabėgo studentiški metai.

„Dabar liko tik susitikimai su buvusiais kurso draugais, nors, gaila, jų vis mažėja. Štai visai neseniai teko atsisveikinti su kurso draugu, žinomu matematiku prof. habilit. mokslų daktaru širvintiškiu Stasiu Rutkausku. Vienintelis mūsų krašto žinomas mokslininkas. Deja, jis nebuvo paminėtas nei šimtmečio žmonių sąrašuose, nebuvo net informacijos rajono gyventojams apie jo mirtį laikraštyje“ – liūdnai atsidūsta Steponas.

Darbo biografijos pradžia – Molėtų rajone Alantos vidurinėje mokykloje, kur kėlėsi gyventi jau su širvintiške žmona Brone Sližauskaite. Po metų perkeltas direktoriauti į Arnionių aštuonmetę mokyklą. Mokyklose, kur dirbo Steponas, ir kaimų kultūros namuose Stepono iniciatyva visada veikdavo dramos būreliai, spektakliai buvo atsakingai paruošti. Tai neliko nepastebėta Molėtų rajono valdžios. Paskyrė mokyklos direktorių Molėtų kultūros skyriaus vedėju. Tačiau dėl šeimyninių aplinkybių iš Molėtų teko keltis į Širvintų rajoną. Įsidarbino Čiobiškio pagrindinėje mokykloje. Be vaidinimų ir čia neapseita, dar ir dabar yra prisimenančių, kaip jų vaikai vaidino „Pėpėje ilgakojinėje“.

Po kurio laiko Čiobiškio mokykloje, darbo kolūkyje, mokytojas perkeliamas į Širvintas, į rajono laikraščio redakciją. Va tada prasidėjo didžioji pažintis su rajono gyventojais, gyvenvietėmis, kaimais. 1990 metais S. Liktoravičius išrenkamas Širvintų tarybos pirmininku. Įdomus laikas tada buvo. Pradėti ieškoti ir rasti keli „Motinos ir kario“ Antinio paminklo fragmentai, „Sąjūdis“ rinko lėšas šio paminklo atstatymui. Nutiestas kelias palei kapines, pastatytas tiltas per užtvanką, nors trūko lėšų, buvo tvarkomos gatvės, apželdintas miestas, pakrantės.

Lietuvą Steponas neblogai pažinojo, nes vaikystėje teko nemažai kartų keisti gyvenamąją vietą. Stepono tėtis iš Kryžiaukos kaimo, po karo patraukė geresnio gyvenimo ieškoti į Pakruojo rajoną. Čia derlingesnės žemės, turtingesni ūkininkai, geresni atlyginimai bernams už darbą. Pas tą patį ūkininką dirbo ir merga iš vienuolikos vaikų šeimos. Susipažino ir sukūrė šeimą vietinė merga ir bernas iš Kryžiaukos kaimo. Šeima keitė gyvenamąsias vietas, keldavosi iš vietos į vietą, nes neturėjo nuosavo kampo.

Šiaulių rajone Kužių parapijoje gimė Steponas. Kaip darbštų, sąžiningą darbuotoją, jau susikūręs tarybinis ūkis, išsiuntė mokytis ūkvedžiu į Šilutę. Teko ūkvedžiauti Šilutės, Šiaulių, Klaipėdos, Švenčionių, Joniškio rajonuose. Joniškyje Steponas lankė II vidurinės mokyklos 9–10 kl. ir sėdėjo viename suole su būsimuoju aktoriumi Juozu Kisieliumi. Geriausiais draugais liko iki pat Juozo mirties. Joniškyje iki šiol veikia liaudies teatras, o jame dar vaikystėje vaidino Steponas su Juozu.

Nors ilgai gyventa kituose Lietuvos rajonuose, vis dėlto tėvuką traukė savas kraštas ir Liktoravičiai atvyko čia. Nesigailėjo tėvai, kad teko gyventi kraustantis iš vienos vietos į kitą, svarbu senatvėje tapo sėslūs. Netoli buvo įsikūrusi Stepono šeima. Sūnus kur buvęs kur nebuvęs vis aplankydavo tėvus, prižiūrėdavo juos ir marti Bronė, pasikalbėdavo, pasitardavo, papasakodavo naujienas. Kartu prižiūrėjo daržus, kartu laistė, ravėjo, dorojo derlių. Laikui bėgant sesuo Genovaitė, gyvenanti Anykščiuose, pasiėmė tėvukus pas save į sodybą. Juos Anykščiuose ir palaidojo. Tėtis buvo abstinentas, per visą gyvenimą jaunystėje išgėręs vieną vienintelį butelį alaus.

Kokį metraštį artimieji, draugai ir bičiuliai sukurs mokytojui, korespondentui, aktoriui? O galima. Štai matematikas ir jo matematinė gyvenimo formulė:

Steponas gimė 12-26, žmona Bronė gimė 11-26, duktė Nomeda gimė 01-26, tik va sūnus Šarūnas – 10-16.

O „Širvio“ kolektyvas NUOŠIRDŽIAI SVEIKINA GERBIAMĄJĮ STEPONĄ LIKTORAVIČIŲ SEPTYNIASDEŠIMTMEČIO PROGA LINKĖDAMAS JAM SVEIKATOS, ILGŲ GYVENIMO METŲ. LAI PAKELIANT TAURĘ ILGAI SKAMBĖS „ILGIAUSIŲ Steponas pradinukas METŲ“.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*