Estų ir suomių švietimo geroji patirtis
Judita KORSAKIENĖ IR Ramunė ŠIMIENĖ
Straipsnis buvo išspausdintas gegužės 23 d. laikraščio „Širvis“ 20-ame šių metų numeryje.
2018 m.gegužės 14–18 dienomis kartu su kitais 40 neformaliojo švietimo atstovais iš įvairių Lietuvos savivaldybių keliavome susipažinti su Estijos ir Suomijos švietimo sistemomis ir jaunimo laisvalaikio užimtumu. Atstovavome Šeimų bendrystės bei Vikingų kaimo organizacijas.
Kelionė buvo ilga, bet įdomi. Pirmiausia atkeliavome į Tartu miesto gamtos mokslų pažinimo centrą. Pastatas erdvus, šiuolaikiškai įrengtas, su vešliu žiemos sodu, laboratorija ir įvairių pomėgių klasėmis. Virš mokytojų kabinetų mini salė, čia darbuotojai mielai kviečiami į šokių pertraukėles. Lauke, aplink pastatą, atviras parkas. Aukščiausioje vietoje įrengta paukščių stebėjimo aikštelė, žemiau – erdvės kūrybai, žaidimų aikštelė, kelios prieskoninių žolelių ir kitų augalų lysvės su pavadinimais, mini tvenkinys, kurio gyventojus tegalima išsiaiškinti po mikroskopu. Dideli medžiai, sutrūniję lapai ir vaikai su pirštinėmis ieškantys gyvių komposte. Štai taip paprastai ir patraukliai jaunimas mokomas gerbti ir tausoti mūsų natūralią aplinką. Gamtoje nėra nereikšmingų dalykų, kiekvienas mažas veiksmas keičia pasaulį. Sužavėjo, kad ši veikla gyvuoja jau 65 metus, ir tik 2013 m. pastatas buvo visiškai atnaujintas.
Antras stabtelėjimas buvo Lile Maja atvirajame jaunimo centre. Čia paaugliai lankosi po pamokų ir gali pasirinkti maisto gaminimo, meno, šokių ir kitas veiklas. Kai kitą dieną lankėmės švietimo ministerijoje, sužinojome kad 90% jaunimo noriai lanko „hobių mokymus“, Lietuvoje vadinamus būreliais. Siekiama, kad kiekvienas mokinys būtu informuotas ir turėtų galimybę atrasti savo pomėgius. Didelis dėmesys yra skiriamas asmenybės formavimui nuo 1 iki 9 klasės. Vėliau mokiniai arba stoja į profesinę mokyklą, arba tęsia akademines studijas gimnazijoje. Gimnazijų yra tik po vieną rajone, tačiau kiekviena įrengta pagal pažangiausias technologijas.
Po teorijos nukeliavome į Tartu mokslo centrą Ahhaa. Tai patraukli, smagi vieta, kur susipažinome su mokslu ir technologijomis smagiai eksperimentuodamos.
Po dviejų dienų Tartu, pajudėjome link Talino uosto, kur keltu persikėlėme į Helsinkį.
Stabtelėjome vienoje iš stipriausių nevyriausybinių jaunimo organizacijų Suomijoje – skautų centre. Skautai dalijosi patirtimi, kaip kartu su kitomis organizacijomis pasiekė, jog Suomijos universitetai ir darbdaviai pripažintų savanoriaujant ir kitaip dalyvaujant jaunimo programose įgytą praktinę patirtį (pvz.: lyderystės, renginių organizavimo, paramos ieškojimo įgūdžių ir kt.) Pasirodo, kas trečias suomis dalyvauja ar yra dalyvavęs savanoriškoje veikloje, kuri užima kiekvienam vidutiniškai 18 val. per mėnesį.
Lankantis Suomijos Švietimo ir kultūros ministerijoje, labiausiai įsiminė faktas, kad visi įstatymai pirmiausia gimsta iš poreikio. Prieš priimant sprendimus, labai daug klausiama, diskutuojama su pačiu jaunimu. Vaikai ir jaunimas skatinami aktyviai dalyvauti priimant sprendimus ir JŲ nuomonė iš tiesų yra svarbi.
Labiausiai ko norėtume pasimokyti iš suomių – tai nuoseklaus vystymosi. Jie neturi mums, lietuviams, būdingo bruožo – nuolat sugriauti tai kas buvo ir vėl „išradinėti dviratį“. Suomiai senąją patirtį gerbia, kaupia ir stengiasi naujas idėjas statyti ant jau esamų, stiprių, laiko patikrintų vertybių.
O didžiausias visos kelionės džiaugsmas buvo susipažinimas su degančiais įvairiomis idėjomis, mylinčiais savo darbą ir norinčiais dalintis patirtimi kolegomis lietuviais.
Labai dėkojame Švietimo mainų paramos fondui ir programai TAPK už puikiai suorganizuotą ir finansuotą pažintinę kelionę.
Parašykite komentarą