Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas rugpjūčio 1 d. laikraščio „Širvis“ 30-ame šių metų numeryje.

Tikriausiai ant pirštų galima būtų suskaičiuoti širvintiškius, kurie nežiūrėjo per Lietuvos ryto televiziją rodomo interviu su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile Pinskuviene. Ją savo laidoje „Vasara tiesiogiai“ kalbino Daiva Žeimytė. Žiūrėjau ir aš, ir visą peržiūros laiką mane kankino jausmas, kad ši moteris, pasiekusi gana nemenką politinį Savivaldybės mero postą, užstrigo laike, kažkur ten gilioje vaikystėje, kur į mažo vaiko melą dar nebuvo žiūrima rimtai. Vaikas vaiku, bet prieš mane iš televizoriaus ekrano žvelgė subrendusi moteris, užstrigusi laike. Kas jai galėjo nutikti vaikystėje, kad ji, mano nuomone, augo ir brendo tik kūnu, žino tik Aukščiausiasis. Suaugę žmonės nelinkę meluoti, o juolab painiotis savo mele. O štai ši persona, demonstruojanti begalinį pasitikėjimą savimi, meluoja ir painiojasi.

Laidoje Ž. Pinskuvienė, kalbėdama apie pačią save, pareiškė: „Esu visiškai žodžio žmogus. Jeigu aš pasakiau, aš nežinau, aš galiu apsiversti aukštielninka, bet jeigu aš pasakiau, aš pažadėjau, aš padarysiu.“

Šiandien galiu drąsiai teigti, kad tai nėra tiesa, o jei ne tiesa, vadinasi – melas. Štai prisiminkime jos kadencijos pradžią – 2015-uosius metus. Gegužės mėnesio tarybos posėdyje dar tuomet buvusi laikinoji merė Ž. Pinskuvienė nepritarė siūlymui suteikti buvusio Čiobiškio darželio pastatą panaudos pagrindais šeimos pagalbos centrui (toliau – ŠPC) „Lašelis“, kurio pirmininke iki šios dienos esu aš. Tiksliau apskritai projekto sprendimą atmetė. Keistai atrodė merės elgesys, kai jau tada, kai ji pati teikė šį sprendimo projektą Tarybai svarstyti, pati jį ir atšaukė, prieš tai net neinformavusi apie tokį savo apsisprendimą ŠPC „Lašelis“ narių.

Nė vienas save gerbiantis, kad ir koks lojalus merei, tame posėdyje dalyvavęs Tarybos narys neleis sumeluoti, kad būtent tada laikinoji merė Ž. Pinskuvienė pažadėjo, kad per kitą Tarybos posėdį ji pasiūlys Šeimos pagalbos centrui „Lašelis“ patalpas, kuriose galės vykdyti veiklas, nes Čiobiškio darželiui jau, neva, numatyti kiti planai. Ir net tai buvo melas. Nieko naujo šiame buvusio darželio pastate nebuvo vykdoma ir, manau, iki šiol jis merdi prie Neries laukdamas šeimininko rankų. Deja, šis pažadas išskrido su vėju ir nebegrįžo iki šių dienų, nors merės Ž. Pinskuvienės kadencija nenumaldomai ritasi pabaigon, o tų kitų Tarybos posėdžių praėjo tiek, kad nebesuskaičiuosi nei ant rankų, nei ant kojų pirštų, o pasiūlymo Šeimos pagalbos centrui kaip nėr, taip nėr. Juk žodžio žmogus, kaip save Lietuvai pristato Živilė Pinskuvienė, gerai žino patarlę „Žodis žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta.“ Tikrai tikiu, kad ne tik ŠPC „Lašelis“ merė pažadėjo ir patiešijo. Nekantriai lauksiu nuviltųjų pasakojimų paštu, adresu Vilniaus g. 8-3, arba elektroniniu paštu laikrastissirvis@gmail.com.

Minimoje laidoje Ž. Pinskuvienė nepanoro minėti savo klaidų. Aš paminėsiu vieną. Būtent sprendimas neduoti mano vadovaujamai įstaigai patalpų buvo viena iš esminių klaidų, po kurios viena po kitos iškyla klaidos viešumon. Būtent šis sprendimas padėjo pamatus gimti ir stiprėti laikraščiui „Širvis“. Būčiau gavusi patalpas Čiobiškyje, būčiau panirusi į socialinę veiklą visa galva, būčiau nuolatos užimta ir aktyviai veikianti, argi kiltų mintis keisti veiklą ir domėtis tuo, kuo dabar domiuosi kasdien!? Ne nekiltų.

Merė Ž. Pinskuvienė, paklausta D. Žeimytės dėl iškirptų veidų iš nuotraukos, kurioje noriai pozavo kiekvienas, juk jie oficialiai buvo pakviesti į „Savižudybės prevencijos memorandumo“ pasirašymo ceremoniją, bandė nuslėpti sutrikimą ir pasimetė savo mele. Ji iškart paminėjo priklausomas rajono žurnalistes, bet kam jos priklauso nesiteikė paminėti. Toliau ji pradėjo teigti, kad Mero ataskaitoje buvo dėliojama tai ir dedamos nuotraukos tų, kurie daugiausiai prisidėjo prie darbų, kurie įgyvendinti. „Buvo toks sprendimas, –teigė rajono vadovė, – kad žiniasklaidos atstovus, nežiūrint, kad jie priklausomi, nepriklausomi vieniems, kitiems, kad jų šitoje ataskaitoje neturi būti tam, kad neiškiltų daugiau papildomų problemų….“

Klausydama nežinojau verkti ar juoktis. Nuo kada fotografavimo metu laikinai ėjęs VšĮ Širvintų ligoninės direktoriaus pareigas Vidmantas Eigėlis bei Čiobiškio seniūnas Virginijus Niekis tapo žurnalistais. Neteko skaityti nė vieno jų sukurpto straipsnio nei „priklausomoje“, nei „nepriklausomoje“ spaudoje. Deja, jie kartu su trimis žurnalistais išnyko iš nuotraukos kaip dūmas. Vėliau merė, kurdama akivaizdų melą, visai susimaišė ir pradėjo teigti, kad žmonės buvo ištrinti, neva, dėl anksčiau iškilusių problemų, kai atitinkamų asmenų vaikai patenka į kažkokias nuotraukas, o nebuvo suderinta su tėvais dėl viešinimo. Ir, neva, nenorėdami problemų, žiniasklaidos atstovus išėmė iš ataskaitos. Tik verta paminėti, ko merė Ž. Pinskuvienė – „žodžio žmogus“ – nepaminėjo – visi iki vieno toje nuotraukoje buvę asmenys buvo oficialiai ir raštu pakviesti į uždarą renginį ir skatinami nusifotografuoti bendroje nuotraukoje. Aš dalyvavau ten ir vienintelė atsisakiau fotografuotis, nors buvau labai atkakliai kviečiama stotis būrin. Po to ir iki šiol ši nuotrauka buvo paviešinta Širvintų rajono savivaldybės tinklalapyje su visais neištrintais veidais ir jokių problemų nebuvo iškilę. Be to, ištrinti buvo ne tik žiniasklaidos atstovai, bet ir kiti merės „nemylimi“ asmenys.

Štai įvardinau dar vieną Ž. Pinskuvienės klaidą. Šio tikrai vaikiško sprendimo dėka „Širvio“ skaitomumas ir žinomumas akimirksniu pakilo. Dabar mes galime su pasididžiavimu sakyti, kad esame skaitomiausi ir, skaitytuvo duomenimis, už daugiau nei 20 metų patirtį turintį laikraštį bei jam priklausantį portalą aplenkiame daugiau nei dešimčia punktų.

Nuolatinis melas sklinda ne tik iš pačios merės Ž. Pinskuvienės lūpų. Štai net UAB „Danielita“ merės Ž. Pinskuvienės artimųjų valdomos įmonės laikraštyje „Širvintų kraštas“ jis skleidžiamas laisvai ir nevaldomai. Tikiu, kad galimai šiame laikraštyje neišspausdinamas nė vienas straipsnis, nė vienas sakinys, žodis ar nuotrauka, negavusi Ž. Pinskuvienės palaiminimo.

Štai kokį melą teko perskaityti apie save. 2018 m. liepos 20 d. UAB ,,Danielita“ priklausančiame interneto portale www.sirvinta.net bei popieriniame laikraštyje „Širvintų kraštas“ buvo paskelbtas „Skaitytojo“ straipsnis „Nuo kada pilietiškumas – simpatizavimas konkrečiai partijai?“ (http:// www.sirvinta.net/nuomones/ informacija-is-naujausio-numerio-nuo-kada-pilietiskumas-simpatizavimas-konkreciai-partijai/), kuriame paskelbta tikrovės neatitinkanti, mano garbę ir orumą žeminanti bei visuomenės informavimo nuostatas pažeidžianti informacija.

Straipsnyje rašoma: „…Susitikime [su TS–LKD partijos Širvintų skyriaus nariais bei svečiais. Red. Pastaba] pagaliau sužinojome ir tai, kokiai partijai simpatizuoja tame susirinkime dalyvavusi vieno laikraštuko, save vadinančio „pilietine žiniasklaida“, redaktorė. Išeina, kad pilietiškumas pas mus greičiausiai yra ne kas kita, o simpatizavimas TS–LKD partijai. Jeigu esi jai abejingas, neduokdie – nusiteikęs prieš, tada esi ne pilietiškas! O gal tiesiog – ne pilietis? Jei taip, tai vertėtų save ir pristatyti: „konservatoriška žiniasklaida“…“

Skaitytojui nereikia vardinti nei pavadinimų, nei pavardžių, juk ir taip aišku, kad rajone leidžiami tik du laikraščiai, iš kurių tik vienas „Širvis“ deklaruoja esantis Nepriklausomas pilietinės žiniasklaidos atstovas ir tik jo vieno redaktorė yra moteris. Nuo pat įsikūrimo, 2015 m. rugpjūčio, iki šios dienos redaktorės pareigas einu aš, Andželika Bagočiūnienė. Aiškiai ir konkrečiai pareiškiu, kad susitikimuose su TS-LKD nariais bei jų svečiais, žinoma, ir su Rasa Juknevičiene, nedalyvavau ir viešai nereiškiau simpatizavimo jokiai politinei partijai. Tai yra visiškas melas ir šmeižtas prieš mane.

Šią informaciją pateikiau ir antrojo rajone, tai išspausdinusio, laikraščio redaktoriui G. Bielskiui. Jam taip pat rašiau, kad vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo III skyriaus 15 str.: „Atsakymo teisė. Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją“.

Redaktoriaus prašiau paneigti informaciją laikraštyje bei portale, taip pat užtikrinti, kad šiame prašyme aptarta tikrovės neatitinkanti informacija nebūtų skleidžiama ir naudojama kitose „Širvintų krašto“ publikacijose ar suteikiama teisė kitoms žiniasklaidos priemonėms cituoti minėtą straipsnį. Labai greitai gavau atsakymą, kuriame rašoma: „Sveiki. Nelabai supratau, apie ką Jūs čia. Kokia vienintelė? Kada ir su kuo „Širvis“? Ir kuo čia dėtas Jūsų internetinis adresas? Neskaitau. Manau, kažką įsivaizduojate. Pagarbiai, Gintaras Bielskis“.

Tokį atsakymą perskaičius, susidaro įspūdis, kad žmogus nesusivokia erdvėje bei laike arba bando gudrauti ir net neketindamas paneigti melo, apsimeta nieko nesuprantantis. Asmeniškai, labai tikiuosi, kad jis tik apsimeta. O skaitytojus patikinu, kad ši istorija dar nebaigta. Laukite tęsinio.

Straipsnis buvo išspausdintas rugpjūčio 1 d. laikraščio „Širvis“ 30-ame šių metų numeryje. Tikriausiai ant pirštų galima būtų suskaičiuoti širvintiškius, kurie nežiūrėjo per Lietuvos ryto televiziją rodomo interviu su Širvintų rajono savivaldybės mere...