Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 5 d. laikraščio „Širvis“ 34-ame šių metų numeryje.

Visuomenei parūpo, ar josios išrinktieji moka užsienio kalbas. Žinoma, moka. Juk kandidatų anketose vieningai tikina žinantys ne tik rusų ar lenkų, bet ir anglų kalbą. Na, kai reikia pačiam įsivertinti savo gebėjimus, tai visi tampam mokyti ir talentingi. Susimąsčiau: o kaipgi man su ta anglų kalba būtų? Atrodytų, ne taip ir mažai žinau: sveiki, kaip sekasi, kuo tu vardu, kaip gyveni? Ir dar suskaičiuoti iki dešimties juokų darbas, ir spalvas puikiai skiriu – būtų nemenkos žodžių atsargos. Vadinasi, galiu drąsiai prisistatyti turinti anglų kalbos žinių pagrindus. Tiesa, susitikusi anglą, abejoju, ar suprasčiau bent vieną žodį, juolab sugebėčiau suregzti atsakymą. Vadinasi, nemoku kalbos? Oi, kaip nesinori to pripažinti… Deja, teks.

Sąžiningi politikai irgi turėtų prisipažinti nesugebantys bendrauti anglų kalba. Tai nėra toks jau didelis minusas, nesusikalbi, samdyk vertėją ir problemos neliks. Bet čia ir prasideda visi smagumai, kurių visuomenė nenori suprasti ir pateisinti. Nes mes, eiliniai piliečiai, nemokantys užsienio kalbų, vertėjus samdom ir jiems mokam patys, iš savo kišenės. Tuo tarpu Seimo nariai, kad ir prisigyrę anketose apie tiesiog poliglotinius gebėjimus, be vertėjo nė žingsnio. Skirtumas toks, kad jie vertėjams moka ne iš savo, bet iš mūsų, mokesčių mokėtojų, kišenės. Kodėl? Prisigyrei, kad esi mokytas, tai ir sukis iš padėties savo jėgomis ir savo nemenkomis lėšomis. Kodėl valdžios atstovams vertėjai skiriami nemokamai, o visi kiti privalo patys susimokėti? Ypač pikta dėl tų, prisistačiusių mokančiais kalbą. Norėdami pasipuikuoti, jie apgauna mus visus. Įsivaizduokite, kad prisigyrėte darbdaviui moką daug kalbų. Jus priėmė ir štai atėjo laikas vykti komandiruotėn, laukia susitikimai su užsienio partneriais, konferencijos ir pan. Tik dabar pamatot, ko prisidirbot ir padėtis yra ne iš maloniųjų. Ir ką? Manot, kad darbdavys nusijuoks, paplekšnos per petį ir pasamdys jums vertėją? Tikriausiai nesate toks naivus. Jei jūsų bus pasigailėta ir darbą išsaugosit, tai apie vertimus turėsit galvoti pats ir vertėjų paslaugas apmokėsit iš savos kišenės.

Bet jei esat Seimo narys, išgyventi dėl savo melo arba, sakykim švelniau, perdėto pasitikėjimo savimi neteks, juo labiau piniginė nenukentės. Pasisamdysit vertėją, jo paslaugas apmokės valstybė, o Seimo galvos pasakys, kad niekis, ne visiems paprasta susikalbėti, o svarstomos problemos rimtos, reikia viską suprasti ir įsisavinti. Belieka galvoti, kad ir tos valdžios galvos ne ką geriau svetimas kalbas išmano, todėl nesmerkia ir kitų.

Nesmerkiu ir aš. Bet iš Lietuvą valdančių žmonių norisi sulaukti sąžiningos informacijos. Vienas dalykas, kai aš draugių tarpe pasigirsiu turinti kalbos pagrindus, kitas – kai kandidatuojantis rinkimuose žmogus tokius duomenis pateikia anketoje. Už tai jis ir turėtų sulaukti sankcijų, o ne už prastą kalbų mokėjimą. Atsakomybė už melą – argi tai kažkas neįprasto?

Ne, aš nesijuoksiu iš aukšto valdininko, jei jis nusišnekės bandydamas susikalbėti su užsieniečiu. Bet piktinsiuosi matydama tą ar kitą valdžiažmogį, po tokio nusikalbėjimo tebetvirtinantį, kad jis tikrai žino tą kalbą ir kandidato anketoje nemelavo. Toks žmogus nevertas mūsų pasitikėjimo, nevertas mandato ar posto. Gal pradėkim reaguoti į melus ir netoleruoti jų? Gal tokia taktika duos gerų rezultatų ir pavyks išrinkti daugiau sąžiningų kandidatų?

Gal ne visi sutiks su manim, gal teigs, kad melas dėl kalbų mokėjimo – smulkmena. Bet ir smulkus melas vis tiek yra melas, o melagis nevertas pasitikėjimo, pateisinimo ir paramos.

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 5 d. laikraščio „Širvis“ 34-ame šių metų numeryje. Visuomenei parūpo, ar josios išrinktieji moka užsienio kalbas. Žinoma, moka. Juk kandidatų anketose vieningai tikina žinantys ne tik rusų ar...