Naujametiniai košmarai
Seniai žinau, kad susilaikymas – dorybė. Bet susilaikyti nuo klebono gaspadinės keptos žąsies – misija neįmanoma. Sakote, Kalėdos seniai praėjo, bet aš tos pasakiškos žąselės likučius kirtau naujametinę naktį dar ir klebono krupniku užsigerdamas. Tiek prisikirtau, kad, vos pasiekęs lovą, akmeniu kritau ir panirau į sapnus. Išnirti privertė šviesos žybsnis. Pamaniau, gal koks pavėlavęs pramogautojas „bambioškę“ prie pat varpinės susprogdino ir pasigirdo galingas balsas: „Kelkis, Varpininke, atėjo laikas tau varpinę apleisti! Turėsi progą naujais metais naują gyvenimą pradėti!“ Pramerkiau akis ir gale kojų pamačiau vyriškio siluetą. Aukštas, galingas, išdidžios laikysenos vyras stebeilijo į mane. Tamsoje jo akys švietė lyg prožektoriai. Dievuliau, negi Trys karaliai šįkart per naujuosius atkeliavo, pamaniau sau ir prabilau:
– Sveikas, valdove, katras iš trijų būsi?
– Jūsų valdovė tik vieną vyrą turi. Apie kokius čia tris svaičioji, bene krupniko išvakarėse padauginai? – irzliai atsakė vyras.
– Dovanok, valdovės vyre, nepažinau patamsy, – atsiliepiau susigėdęs. – Kodėl įsakai man varpinę apleisti, kur aš dėsiuos žiemą basas?
– Man nerūpi, kur dėsies. Žmona išsiuntė darbo susirasti. Nusibodo jai mane, dykaduonį, maitinti. Paskutines santaupas jos liepimu išleidau stendams ir atvirukams. Laikas pradėti dirbti, o darbai nesimėto. Dar didžiulė eilė pakalikų laisvos darbo vietos laukia nesulaukia. Nusprendžiau optimizuoti bažnytėlę. Klebonas paseno, jam laikas į senelių namus, o tau ir zakristijonui vietos nebeliko. Parapijonys nūdien nėra dosnūs, vos pakaks man vienam, jums nebelieka.
Kiekvienas plaukelis ant sprando pasišiaušė: čia sapnas, ar baisi tikrovė? Būsiu blogą valandą Pranei apie optimizaciją prasitaręs. Šit ir atėjo atpildo valanda.
– Tai ką, bažnytėlę uždarysit? Kaip sovietiniais laikais?
– Kam ją uždaryti? Iš kurgi tada pinigų reiks prasimanyti? Bet jei visus mus išvaikysite, tai kas aukos mišias, kas skambins varpais, kas palaikys tvarką? – mano galvoje viskas galutinai susimaišė.
– Viską darysiu pats, puikiausiai susitvarkysiu, jokių problemų nematau.
– Darbo daug, mišios laikomos kasdien, – bandžiau paprotinti kandidatą į klebonus.
– Naują tvarką nusistatysiu pats. Kas sakė, kad melstis reikia kasdieną? Pakaks ir kartą per savaitę. Svarbiausia, kad parapijonys nepamirštų pinigėlių atnešti. Štai valdovė nurodė bibliotekoms dirbti kartą per savaitę, o paramos prašytojai neklebens skyriaus durų kada sugalvoję. Bus tvarka ir bažnyčioje. Visiems įrodysiu, kad ne prasčiau už žmoną galiu optimizacijas organizuoti.
– Neturite teisės mišių laikyti! Jūs ne dvasininkas! Ką Vatikanas pasakys? – kuo toliau, tuo labiau mane ėmė baimė.
– Ir su Vatikanu susitarti galima, tik aukų nereikia gailėti. Indulgencijomis Bažnyčia prekiauja nuo neatmenamų laikų. O jei susitarti nepavyktų, pasiskelbsime kokia naująja tikėjimo pakraipa ir baigtas kriukis. Girdėjau, pasaulyje vos ne kasdieną naujas pranašas užgimsta, laikas ir mūsų parapijoje tikėjimo reikalus optimizuoti. Kraukis lagaminus, Varpininkėli, tavo valanda išmušė. Traukis savo noru, kaip daugelis nekvailų parapijiečių, tuomet ir žvakelės nereiks deginti, sutaupysi. Kad rytui atėjus, tu būtum išėjęs! Galėsiu varpinę „prichvatizacijai“ ruošti, nekilnojamas turtas turi nešti pelną.
Vyras baigė kalbėti ir tarsi ištirpo tamsoje. Kalendamas dantimis užsitraukiau antklodę ant galvos ir vėl panirau į miegą.
Kai prabudau, pro langelį spindėjo saulė, miestelis dar miegojo po naujametinių fejerverkų ir linksmybių. Puoliau bėgti bažnyčion. Čia irgi buvo tylu: klebonėlis ruošėsi mišioms, zakristijonas tupinėjo aplink jį. Akyse prašviesėjo ir pagalvojau sau: „Tai buvo tik sapnas. Košmaras, sukeltas persivalgymo. Ačiū tau, Dievuli, optimizacija praslinko pro šalį.“
Antra Naujųjų metų savaitė jau įpusėjo, o aš kasnakt pašoku šalto prakaito išpiltas. O jei tai buvo ne sapnas, jei optimizacija neaplenks ir mano varpinės? Net valerijono arbata nenuramina.
Mielieji, lai per Naujus metus jus aplenkia reorganizacijos, optimizacijos ir kitos negandos. Būkite drąsūs ir tvirti. Iki kito karto!
Jūsų Varpininkas
Na ir šaunuolis esi, mielas mūsų varpininke.
Žinai, Varpininke, bijau, kad tavo košmaras gali išsipildyti. Matant, kaip viskas Širvintose „optimizuojama“, nenustebčiau, jei ir tavo varpinė užkliūtų.
Jums varpininke buvo tik baisus sapnas. Nubudote ir rami širdelė. Deja tai ką šiandien mato širvintiškiai realybė, o taip norėtųsi nubusti ir suprasti, kad tai tik košmariškas sapnas ir jokios va ldovės ir jų nurodymų vykdytojai neegzistuoja. Guodžiames tik mintimis jog visa tai laikina.