Nebaudžiamumo žala
Jonė Lieponė
Tikriausiai dauguma su manimi sutiks, kad karantinas nuvargina labiau, nei kelių parų malkų skaldymas be pietų pertraukos. Visų katiliukai vos vos sulaiko įtampą. Dar bent vienas provokacinis veiksmas ir bum… Gal kai kuriai save vadinančiai šalies daugumai, sudarančiai vieną procentą gyventojų, padėjo nuleisti garą šeimos gynimo maršas, o likusiems devyniasdešimt devyneriems tenka garą nuleisti kitu būdu. Pavyzdžiui, vieni nudažo suoliuką spalvotai, o kiti gi tą pačią naktį perdažo tą patį suoliuką žaliai. Štai ir vieni, ir kiti garą nuleido. Vieni – stebėdami kiek laiko tas suoliukas išsaugos vaivorykštės spalvas, o kiti – patys suprantate kodėl.
Tik va mano užviręs katiliukas nebeverda. Štai vienas tą suoliuką dažo dieną ir net keliomis spalvomis ir lieka nebaudžiamas. Ne tik nebaudžiamas, bet dar per visus žydruosius ekranus pozuoja pedantiškai išblizgintais batais, o va kitas pasirenka dažymo laiką naktį ir tik vieną spalvą, matyt, dėl lėšų trūkumo, ir še tau raudonai mėlyni švyturėliai veža jį apklausti, kam, kodėl, su kuo ir kada… Didelė galva per žydrąjį ekraną kalbėjo, kad tam naktiniam dažytojui gresia bauda, bet gal tada nubaustų abu – vieną už provokaciją, o kitą už nesusilaikymą. Gana jau apie tą suoliuką. Kad tik tiek tų bėdų būtų.
Myliu aš sekmadienius. Leidžiu sau patingėti, skaniai ir kiek daugiau, aišku, tai daugiau priklauso nuo to, kaip greitai gausiu pensiją, pasivartinėju ant supamo krėslo ir paspoksau į ekranus. Taip taip, ne į vieną, o net į keletą ekranų. Mat, ką rodo per vieną, ne visada pamatysi per kitą, ir atvirkščiai.
Štai sėdžiu aš su melisų arbatėle rankose, snaudžiu ir tik šast žinia, kad kaimynai mūsų lėktuvą kone užgrobė. Kas, kur ir kaip galu gale taip galėjo įvykti. Juk lėktuvas skrido tik pro šalį ir taip super duper aukštai. Bet ne, kažkam užkliuvo. Ir, pasirodo, batiuška taip nusprendė parodyti, kad jis visagalis ir kam norės, tam leis pro savo šalį skristi, o kam neleis… O tu jergutėliau, pagalvojau. Kas dabar bus, bijok dabar vaikus atostogų išleisti. Pataikys dar tą dieną namolio grįžt, kai batiuškai nuotaika bloga ir va, gali niekada nebegrįžt, liks okupuoti ne itin svetingoje mums šalyje. Šį kartą politinis trileris baigėsi švelniau nei jau vaizduotėje sukurtame scenarijuje. Tik mintis pralėkė akimirksniu, garsiai pasišaipė iš mūsų tautiečių šeimos gynimo maršo dalyviai, neva mūsų patriotams visur vaidenasi rusai, kasdieną mus puolantys, ir še tau, vos savaitėlė praėjo – pranašiški žodžiai išsipildė. Rusai puola net ten, kur, rodos, priešas gali būti žaibas ir techniniai nesklandumai.
Šią savaitę politikams taip pat stogus rovė nuo karantininės įtampos. Štai senelio anūkas, patys žinote apie ką aš, pakritikavo mūsų išrinktojo aukščiausiojo vadovo žmoną dėl to, kad ji laisva valia pasirenka nesiskiepyti ir supykdė poną taip, kad viešai pradėjo reikalus aiškintis ir skalbinius skalbti atvirai. Tik va anūkas vos ministru patapęs baisiai važnu pasijuto, kad net pono pirmąją ponią sau leidžia viešai apkalbėti. Ne kitaip, dėl verdančio katiliuko.
O štai mūsų carienei katiliukas nenustoja virti dėl vienos nepolitinės tiriamosios žurnalistikos darbelių. Rausia jie vis, rausia po jąja ir kažką randa. Randa tokių įdomybių, kad toji mūsų carienė, įvaldžiusi ne tik mokesčių slėpimo, bet ir pinigų plovimo mechanizmus taip, kaip mes neįvaldę net kiaušinienės kepimo proceso. Visas tas procesas su mūsų carienės dalyvavimu taip aiškiai aprašytas, kad ima galvon lysti įvairios mintys. Jei carienei galima, tai gal ir mums taip pat imti ir nemokėti tų mokesčių ir dar išmokti tuos pinigus plauti. Tik mano verdantis katiliukas niekaip nesumislija, kokios skalbimo priemonės reiktų, kad tie pinigai daugėtų, o ne mažėtų. Viena tik suprantu, kad norint praturtėti, reikia sau į pagalbininkus imti bankrutavusio verslo savininką, va tada sėkmė garantuota. Sakote ne? Tai kodėl mūsų carienei pasisekė, bac pasiseks ir mums. Brangieji, laukiu savaitėlę jūsų gyvenimo aprašymų ir priimsiu į partnerius tą, kurio bankrotas buvo pats įspūdingiausias. O dabar einu iš kojinės pinigus išsikrapštysiu ir bandysiu praplauti, mūsų naujam verslui indėlį gal gi pavyks padidinti.
Parašykite komentarą