Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 19 d. laikraščio „Širvis“ 36-ame šių metų numeryje.

Jau esu sakiusi ir turiu nemažai pritariančių, kad išrinktieji politikai staiga pasijunta ne tik visagaliais, bet ir visažiniais. Jie tarsi kiaurai mus permato ir supranta, ko mums, eiliniams mirtingiesiems, reikia ir kas mums geriausia. Vienas garsus sveikuolis, daugybę metų ėjęs iš vienos pokalbių laidos į kitą ir aiškinęs, kaip turimė grūdintis ir maitintis, dabar tapo įstatymų leidėju. Ir pateikė tokį įstatymo projektą, kad būdama gydytoja aš jau ieškočiau emigracijos galimybių, nes tokių specialistų greitai Lietuvoje nebereiks. Pirmiausia jiems prilyginami žiniuoniai, šamanai ir kiti netradicinės medicinos propaguotojai, iš kurių dauguma, mano giliu įsitikinimu, yra paprasčiausi šarlatanai ir apsišaukėliai. Veiksmingiausia imuniteto stiprinimo priemonė – kibiras ledinio vandens ant galvos. Gal, sakau, kol nevėlu, pabaigti kokius parapsichologinius mokymus, gauti sertifikatą ir pulti stačia galva naujų galimybių ieškoti? Būsiu šeimos netradicinė gydytoja, kreipkitės, pasistengsiu padėti.

Maždaug taip aš įsivaizduoju minėtojo Seimo sveikuolių sveikuolio reformuotos sveikatos apsaugos viziją. Bet ir ją teks pamiršti, nes valdžia jau pristato naują įstatymą, nurodysiantį liaudies masėms, ką ir kiek jie turi valgyti. Pradedama, žinoma, nuo mažiausiųjų, juk juos lengviausia užprogramuoti ir perprogramuoti. Privalomi valgiaraščiai darželiuose ir mokyklose, rekomendacijos užkandžių dėžučių turiniui. Kas toliau? Pradedu manyti, kad artėja eilė viešojo maitinimo įstaigų reformai. Užsuks į prabangų restoraną komisija ir palieps valgiaraštyje palikti tik sveikus patiekalus. Jokių ten cepelinų, vėdarų ar Kijevo kotletų ir baltos mišrainės. Net garsieji „Stikliai“ aukščiausio rango svečiams turės pasiūlyti sveikų patiekalų valgiaraštį. Lai savo karalystėse lepina gomurius austrėmis ir ikrais, o pas mus lai tenkinasi virtomis bulvėmis su kanapių spirgyne ir kaliaropių kepsneliais bei cukinijų lazanija. Kita vertus, sveikas gyvenimo būdas dar niekam nepakenkė ir, jei patiems trūksta valios keisti mitybą, gal ir ne pro šalį lengvas postūmis. O kaip geriausia viską pradėti? Labiausiai veikia asmeninis pavyzdys. Štai čia ir baigiasi visi geri valdžios sveikatintojų norai ir ketinimai. Kažkoks landus žmogelis (žurnalistas, ko gero) socialiniuose tinkluose paviešino mūsų išrinktųjų pagrindinės maitinimo įstaigos valgiaraštį. Jei manote, kad ten karaliauja kaliaropių kepsneliai ir burokėlių lapų kotletai, užgeriami burokėlių – bulvių sulčių kokteiliu, tai turėsiu jus nuvilti. Ten puikuojasi Kijevo kotletas storame džiuvėsėlių patale, kugelis su spirgų padažu. Netrūksta nei baltos mišrainės, nei apelsinų sulčių, nei desertų su plakta grietinėle. Tasai anoniminis landūnas pasidomėjo, kodėl tokioje šventoje vietoje, kur neretai lankosi ir sveikatos ministras ir Seimo sveikuolis, nėra jokio tikrai sveikuoliško patiekalo, ir gavo atsakymą, kad tokių niekas nepageidauja ir neperka. Štai tau ir mokymai asmeniniu pavyzdžiu. Darželinukams ir pradinukams sveikuoliškas valgiaraštis, o valdžios ponams – cepelinai ir riebūs kepsniai. Gal ir tasai sveikuolių sveikuolis lediniu vandeniu tik sapne apsipila, o realiame gyvenime net pagalvoti apie tai bijo?

Turiu valdžios ponams pasiūlymą. Jei nori, kad mes savo noru taptume sveikuoliais ir atsisakytume nesveiko maisto, lai pradeda asmeninio pavyzdžio demonstracijas. Šiais socialinių tinklų klestėjimo laikais tai nėra sudėtinga. Savaitę kuris nors išrinktasis leidžia save filmuoti ir tiesiogiai tą medžiagą transliuoti. Štai ir pamatysim, ką tasai politikas valgo, kokius drabužius dėvi, kokia pasta valosi dantis, ant kokio čiužinio miega ir t.t. Kol Seimo narių skaičius nesumažintas, tai per kadenciją užteks vos vieną savaitę taip pagyventi ir toliau galima bus lepintis kaip įprasta. O mums, matant tokį pasiaukojimą, neliks nieko kito, tik sekti juo ir tapti sveikuoliais. Tad pirmyn, ponai. Tik asmeniniu pavyzdžiu pasieksite geidžiamų rezultatų.

Straipsnis buvo išspausdintas rugsėjo 19 d. laikraščio „Širvis“ 36-ame šių metų numeryje. Jau esu sakiusi ir turiu nemažai pritariančių, kad išrinktieji politikai staiga pasijunta ne tik visagaliais, bet ir visažiniais. Jie tarsi...