Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas liepos 4 d. laikraščio „Širvis“ 26-ame šių metų numeryje.

Projektas „Trijų kartų integracija“ vykdomas jau ne pirmą mėnesį. Jis vyksta net penkiose Vilniaus apskrities vietovėse: Vilniaus mieste, Vilniaus, Širvintų, Ukmergės ir Švenčionių rajonuose. Projekto vykdymui jėgas suvienijo net trys organizacijos: asociacijos „Intelektinio kapitalo ugdymas“ ir „Širvintų vaikų globėjų draugija“, bei VŠĮ „Pažangūs sprendimai“. Projektas įgyvendinamas pagal ES fondų investicijų veiksmų programos „Socialinės įtrauktiems didinimas ir kova su skurdu“. Plačiau pristatyti projektą paprašėme jo koordinatorės, VŠĮ „Pažangūs sprendimai“ vadovės psichologės Vaivos Truncytės. Skaitytojų dėmesiui pokalbis su ponia Vaiva.

– Kaip vienu sakiniu apibūdintumėte projekto „Trijų kartų integracija“ esmę?

– „Tėvai padeda vaikams auginti anūkus“. Skirtumas tik tas, kad tai vyksta ne pagal giminystė ryšį, o pagal gyvenamąją vietą.

– Kaip gimė projekto idėja?

– Visas idėjas sufleruoja gyvenimiškos situacijos. Dažnai girdime, o kai kas ir patys susiduriame su negatyviu darbdavių požiūriu į ieškančias darbo jaunas mamas. Atseit, tokia darbuotoja galimai nuolat nedirbs, nes jos vaikai sirgs, teks ieškoti pamainos, o tai papildomi rūpesčiai, niekas jų nenori. Aišku, ir mamos negali garantuoti, kad tikrai neteks nuolat imti nedarbingumo pažymos ir slaugyti mažylių. Nenoriai darbdaviai įdarbina ir vyresnio amžiaus asmenis, tik jau dėl kitų priežasčių. Manoma, kad vyresni žmonės nenoriai priima naujoves, sutinka keisti darbo stilių ir pobūdį, sunkiau įsisavina naujas technologijas. Gaunasi tarsi užburtas ratas: ir jaunos mamos, ir vyresnioji karta susiduria su nedarbu, pinigų stygiumi, mažėja tikėjimas savo jėgomis. Mes savo projektu bandome pasiūlyti naują išeitį, padėti vyresnio amžiaus asmenims imtis naujos veiklos ir padėti jaunoms šeimoms rūpintis vaikais. Nauda iš to visiems. Šiandieniniams vaikams, kuriuos, kaip dažnai sakoma, augina kompiuteriai ir išmanūs telefonai, labai trūksta bendravimo, kitokio požiūrio į gyvenimą ir jo vertybes. Tą ir gali suteikti vyresnioji karta. Penkiasdešimt penkerių ir vyresni asmenys – tai vertybių karta, augusi visiškai kitokiomis sąlygomis, nei jų vaikai, taip pat ir dabartiniai vaikai, turintys visiškai kitokį požiūrį ir kitokią gyvenimo patirtį, į kurią verta įsiklausyti. Vyresni asmenys puikiai gali pagelbėti jaunoms mamoms, išleisti jas į darbą ramia širdimi, nes vaikais bus pasirūpinta. Mamos užsidirbs atlyginimą, o vyresnioji karta taip pat turės užsiėmimą, kuris padės spręsti ir materialines problemas.

– Kokia veikla numatoma?

– Tai vyresnio amžiaus žmonių motyvavimas, jų poreikių ir galimybių vertinimas bei profesinės karjeros planavimas, savanorius priimančių organizacijų parengimas, savanoriškų veiklų organizavimas, vyresnių darbingo amžiaus asmenų bendrųjų gebėjimų ugdymas, visuomenės nuomonės apie vyresnio amžiaus asmenų tinkamumą darbo rinkai palankus formavimas.

– Tarp projekto vykdytojų ir Širvintų vaikų globėjų draugija. Kaip gimė mintis ją įtraukti į projektą?

– Vienas iš projekto tikslų – skatinti savanorystę. O globėjams labai reikia savanorių pagalbos, net daugiau, negu vaikų dienos centrams. Centruose dirba nemažai savanorių, o štai globėjams faktiškai niekas nepadeda. Todėl ir įtraukėme globėjus, kad padėtume jiems rasti pagalbos sau. Bendradarbiavimas su globėjų draugija labai pasiteisino.

Dirbau su Bagaslaviškio vaikų dienos centru, mačiau, kad tokio trijų kartų bendradarbiavimo trūksta, tai irgi buvo viena iš paskatų gimti šiam projektui. Kai kurios širvintiškės moterys pasakojo, kad vasarą uždarius vaikų darželius, padidėja auklių poreikis. Apmokyti asmenys puikiai galėtų imtis tokio darbo ir užsidirbti bei padėti jaunoms mamoms.

– Ką gauna projekto dalyviai?

– Užsiėmimų ir seminarų metu jie išmoks valdyti stresą, konfliktus, sužinos, kaip išgyventi likusius iki senatvės pensijos metus. Net jei jie nepritaikys tų žinių, būtent darbui su vaikais, jiems liks įgūdžiai, kuriuos galės pritaikyti gyvenime.

– Ar daug atsirado norinčių dalyvauti mokymuose?

– Penkiose vietovėse mokosi iš viso 120 žmonių, po 24 kiekviename rajone. Baigę savanorystės kursus, jie gaus sertifikatus.

– Ar žmonės noriai imasi savanorystės?

– Savanoriai atrasti po individualių konsultacijų, kurias vedė globėjų draugijos atstovė Laura. Su seminarų dalyviais ji bendravo ir atliko tiriamąjį darbą. Dabar savanoriai išbando save, jiems padeda globėjų draugijos atstovė Andželika. Tie, kurie norės savanoriauti, galės savo kontaktus skelbti mūsų interneto svetainėje. Galiu pasidžiaugti, kad užmezgėme daug gražių draugysčių su savanorius priimančiomis organizacijomis. Pusė savanorių dirba su vaikais popamokiniu laikotarpiu, kita pusė – vyksta į vasaros stovyklas. Pagal projektą trys vaikai iš Širvintų ir keturi iš Bagaslaviškio keturias dienas stovyklavo Biržų rajone.

– Išties, projektas yra didelės apimties ir labai naudingas. Linkime sėkmės tiek projekto vykdytojams, tiek jo dalyviams. Trijų kartų integracija tebūnie sėkminga. Ačiū Jums už pokalbį.

Straipsnis buvo išspausdintas liepos 4 d. laikraščio „Širvis“ 26-ame šių metų numeryje. Projektas „Trijų kartų integracija“ vykdomas jau ne pirmą mėnesį. Jis vyksta net penkiose Vilniaus apskrities vietovėse: Vilniaus mieste, Vilniaus, Širvintų,...