Pasidalink per Facebook!

Jonė LIEPONĖ

Dažnai pagalvodavau, kaip užsikrečiama žvaigždžių liga, ar nuo jos įmanoma pasveikti ir ar yra stebuklingų skiepų? Daug klausimų kildavo, bet tikslaus atsakymo, matyt, neįmanoma paprastam mirtingajam rasti. Taip aš apie tą patį, apie ką visą savaitgalį šniokštė internetas. Apie jau įžymia tapusia ne taip įžymios moters kalbą.

Viena, mananti, kad yra ryškiai šviečianti žvaigždė, moteriškaitė ilgai ruošėsi vienam televizijos žiūrovų ir žurnalo skaitytojų kasmet laukiamam renginiui „Žmonės“. Šiais metais renginys vyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Apdovanojimų ceremonijoje buvo pagerbti praėjusiais metais kažkuo išsiskyrę Lietuvos žmonės. Nominacijos, regis, aiškios ir žmogiškos: „Metų sporto žmogus“, „Metų mokslo žmogus“, „Metų kultūros žmogus“, „Metų verslo žmogus“, „Metų muzikos žmogus“ , „Metų scenos žmogus“, „Metų mylimiausias žmogus“ ir „Metų žmogus“.

Prieš renginį toji ponia, kuriai skiriu visą straipsnį, jau antrą kartą pretendavo į mylimiausio metų žmogaus titulą ir jos didelei nuostabai – negavo! Ji taip tikėjo, kad žmonės ją myli, juk antrus metus iš eilės nominuota į tą pačią nominaciją. Tos ponios žodžiais, ją žmonės turi mylėti vien už tai, kad ji paskatina kitus veikti. Tik iš kalbos taip ir nesupratau, ką veikti, gal gerti kavą, kai neturi tam laiko? Ponios sekėjų ratas socialiniuose tinkluose siekia ketvirtį milijono ir vis didėja. Ar tikrai tas ketvirtis taip myli tą ponią? Nemanau. Juk laimėjo šioje nominacijoje eilinis politikas „iž“ Alytaus, teturėjęs vos keturis tūkstančius sekėjų.

Retai žiūriu aš į tą žydrąjį ekraną ir tos ponios su ketvirčiu milijono gerbėjų nepažinojau, kol Teleloto reklamos nepamačiau, po to šokių projekte kažkaip pro akis pašmėžavo, o vėliau socialiniuose tinkluose buvo garsiai aptarinėjama jos šeimos skyrybų drama. Štai „Metų žmogų“ Daną Repšį pažįstu ir kiekvieną kartą džiaugiuosi dėl jo pergalių. Alytaus merą Nerijų Cesiulį sekiau kiekvieną dieną, kai įvyko ta nelemta nelaimė su padangomis. Net Asmik Grigorian tikrai žinau. Apie mokslą ir verslą mažai ką išmanau, tai ir apdovanotųjų nepažįstu, bet tikiu, kad jie verti tų statulėlių.

Manau, verti visi, ir tie, kurie liko už „borto“ net antrą kartą. Bet taip jau nutinka, kad laimėtojas tik vienas. Kas lemia laimėjimą konkursuose ir net politikoje, niekas nežino. Gal tos dienos balsuojančiųjų nuotaika, gal mėnulio fazė, gal diena prieš ar po algos, gal susapnuoti balsuojančiųjų sapnai, o gal rožinė suknelė su plunksnomis, primenanti flamingą…

Viskas būtų greit užmiršta, jei ne vienas bet… Bet toji ponia negalėjo susitaikyti su „neteisybe“, kad žmogus, gesinęs didžiulį gaisrą ir sukaustęs visą Lietuvą prie socialiniuose tinkluose platinamos tiesos apie skaudžią realybę, yra vertas daugiau nei jos „fiti miti“. Teneįsižeidžia ant manęs tas ketvirtis milijono, bet aš manau, kad apdovanojimą jis gavo ne per apgaulę, ne dėl to, kad jis politikas, o dėl to, kad jis svarbiausiu momentu išliko žmogumi ir tik žurnalo „Žmonės“ skaitytojai lėmė, kad už tai jam buvo įteikta statulėlė. Beje, verta paminėti, kad šis „METŲ MYLIMIAUSIAS ŽMOGUS“ išliko žmogumi net tada, kai antrą kartą šią nominaciją pralošusio žmogaus buvo nekorektiškai pasveikintas.

Tikėkimės, kad kitais metais bus suorganizuota speciali nominacija tai moteriai, kuri pratrūko. O jei ne, tai auksinį svogūną ji gaus garantuotai.

Jums, mielieji, linkiu nesužvaigždėti, nes Širvintų padangėje gali šviesti tik viena žvaigždė, o bandančius ją nustelbti ji gesina ne tik žodžiais.

Jonė LIEPONĖ Dažnai pagalvodavau, kaip užsikrečiama žvaigždžių liga, ar nuo jos įmanoma pasveikti ir ar yra stebuklingų skiepų? Daug klausimų kildavo, bet tikslaus atsakymo, matyt, neįmanoma paprastam mirtingajam rasti. Taip...