Pasidalink per Facebook!

Pastarosiomis savaitėmis spauda ir televizija vis pasakoja apie „pardavėjus“ ir įvairaus plauko „inspektorius“ bei kitokius kontrolierius, kurių vienintelė misija – apgauti ir apvogti patiklius pensininkus. Kurį laiką lyg ir mažiau girdėjosi apie tokius nusikaltimus, o pastaruoju metu tokie pasakojimai byra it iš gausybės rago. Iki ašarų gaila apgautų senjorų, deja, nelabai čia kuo gali padėti, nebent dar kartą patarti saugotis nepažįstamų ir neprasidėti su jų siūlymais. Bet nesenas įvykis parodė, kad neabejingi piliečiai gali ir nemažai nuveikti.

Gyvena mūsų name viena ponia. Gal iš smalsumo, gal iš nuobodulio, bet ji vis rymo lange ir stebi akylai kiemą. Ji visada žino: kas, kada, kur, su kuo, ar pas ką eina. Vieni kaimynai dėl to stebėjimo pyksta, kiti nekreipia dėmesio, o treti tik juokiasi ir smalsuolę nepiktai vadina „abrozdėliu lange“. O neseniai senjora įrodė, kad ir jos smalsumas gali būti labai naudingas.

Berymodamas savajame stebėjimo poste, „abrozdėlis“ pastebėjo į gretimą laiptinę sukančias dvi nematytas moteris nešinas prekeivių krepšiais. Pas ką gi čia atvyko viešnios su tokiomis gausiomis lauktuvėmis? Smalsios senjoros mintys vis sukosi apie nematytas viešnias, kol toptelėjo mintis, ar tik nebus čia kokios aferistės? Juk toje laiptinėje gyvena miela senutė, kuri nesusimąstydama įsileidžia kiekvieną pasibeldusį, nors ir dukra, ir kaimynės, ir socialinė darbuotoja pataria taip nedaryti. Ar tik ne pas patikliąją senutę pasuko neaiškios viešnios? Nieko nelaukdama, smalsuolė paskambino artimiausiai senutės kaimynei ir pati puolė pro duris bėgti situacijos aiškintis.

Mūsiškė smalsuolė buvo visiškai teisi: įkyriosios viešnios, užspeitusios močiutę, siūlė jai pirkti kailinius. Jau vėliau senolė pasakojo, kad kaina nuo penkių šimtų nukrito iki šimto eurų, tik stverk ir nešiok. Kadangi senoji norėjo pirkiniu pradžiuginti mylimą dukrą, puolė jai skambinti, bet „prekeivės“ neleido. Ko gero, numanė, kad dukra, užuot apsidžiaugusi ir pranešusi nešiojamą dydį, lieps mamai neprasidėti ir vyti neprašytas viešnias lauk. Beliko ruošti pinigėlius.

Nežinia, kuo būtų pasibaigusi istorija, jei ne budriosios kaimynės. Nenorinčioms atsisakyti lengvo grobio moterims teko pasakyti, kad jau iškviesta policija, tik tuomet jos suskubo palikti ne tik šį butą, bet ir traukti kuo toliau nuo namo. Kadangi apie kitus nukentėjusius miestelyje lyg ir nesigirdėjo, matyt, aferistės nusprendė nerizikuoti ir patraukė toliau. Dėkinga už pagalbą senolė prašė nepasakoti jos dukrai – gėda, kad šitaip apgauta buvo. Stresui nuraminti visa trijulė išgėrė žolelių arbatos ir pasidžiaugė laiminga pabaiga. Beje, triukšmo priviliotas prie kaimynių prisijungė ir garbus senjoras, kuriam, pasirodo, minėtos ponios siūlė pirkti batus, tik tasai neužkibo ant aferisčių kabliuko.

Koks gi šios istorijos moralas? Kiekvienas pomėgis gali būti naudingas, jei pats žmogus yra neabejingas ir nori kitam padėti. Jei ne smalsioji kaimynė, ko gero, patikli senutė būtų likusi be pinigų, o gal ir kokių vertingesnių daiktų. Neužtenka patarti senam žmogui saugotis, reikia jam ir padėti. „Abrozdėlio“ smalsumas nuo šiol nebepiktins nei vieno kaimyno, nes pamatėme, kad jis gali būti labai naudingas. Nebūkim abejingi tam, kas vyksta šalia ir gyvenimas bus saugesnis. Ir nesigundykim neaiškiais pasiūlymais, geriau jau pasiieškokim norimos prekės turguje, ar prekybos centre, bus visiems ramiau. Norit prekės į namus? Užsisakykit internetu ir jums bus pristatyta. Bet neįsileiskite neaiškių nepažįstamųjų, kad ir kokie malonūs jie pasirodytų. Ne veltui liaudies patarlė sako, kad besisaugantį ir Dievas saugo.

Jonė LIEPONĖ

Pastarosiomis savaitėmis spauda ir televizija vis pasakoja apie „pardavėjus“ ir įvairaus plauko „inspektorius“ bei kitokius kontrolierius, kurių vienintelė misija – apgauti ir apvogti patiklius pensininkus. Kurį laiką lyg ir mažiau...