Straipsnis buvo išspausdintas birželio 6 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje.

Puiki ta gegužė. Svaigina trapi lapija, ūkais graibstosi baltaskarės ievos, skleidžia pumpurus obelų sodai, vinguriuoja lakštingalų trelės, o visa žemė nuklota mažomis saulytėmis – saldžiomis pienių karūnomis. Tačiau gegužė jau nubarstė savo žiedus ir užleidžia vietą birželiui, o birželio 1-ąją švenčiama Vaikų gynimo diena.

Pasitinkant šią dieną, Širvintų kultūros centro Vileikiškių filialo vedėja  J. Jankauskienė gegužės 31 d. suorganizavo edukaciją „SPALVOTO SMĖLIO STEBUKLAI“, kurią vedė Alionių filialo vedėja Birutė Pekarskienė. Paslaptingas renginio pavadinimas atviliojo į bendruomenės namus ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Edukatorė kalbėjo, kad piešimas spalvotu smėliu, tai puiki terapinė priemonė ir vaikams, ir suaugusiems. Tai ypatingas užsiėmimas, lavinantis ne tik fantaziją, bet ir smulkiąją motoriką, turi raminamąjį ir atpalaiduojantį poveikį. Čia nereikia būti menininku, svarbus pats procesas. Spalvotu smėliu išgaunami gražūs paveikslėliai ir tam užtenka popieriaus lapo ir spalvoto smėlio.

Pasak B. Pekarskienės, vietoj popieriaus geriau naudoti kartoną, nes smėlis pakankamai sunkus ir gali iškraipyti piešinį. Edukacijos dalyviams ji papasakojo ir parodė, kaip paruošiamas kartonas darbui, kaip raižomi piešinukai ir barstomas smėlis. Kad būtų greitesnis procesas, edukatorė visiems susirinkusiems išdalino jau paruoštus kartono lapus su raižiniais – drugeliais. Atrodė, kad jie visi vienodi, tačiau skirtingų ornamentų ir fantazijos dėka drugeliai gavosi skirtingi ir nepakartojami. Renginio pabaigoje paklausti, ar patiko užsiėmimas, visi vienbalsiai šaukė „taip“. Buvo sutarta, kad tai tikrai ne paskutinis užsiėmimas, juolab, kad B. Pekarskienė veda ir daugiau įdomių užsiėmimų, pvz. piešimas ant vandens.

Kai visi pasidžiaugė savo unikaliais piešiniais, J. Jankauskienė padėkojo kolegei už įdomią ir originalią edukaciją ir padovanojo taip pat originalią dovaną – spalvotą, žydintį ir saldų „medį“, o bendruomenės vardu įteikė padėką. Po tokio įdomaus užsiėmimo norisi sakyti ne „viso gero“, bet „iki kito karto“. Tikiuosi, kad taip ir bus.

Straipsnis buvo išspausdintas birželio 6 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje. Puiki ta gegužė. Svaigina trapi lapija, ūkais graibstosi baltaskarės ievos, skleidžia pumpurus obelų sodai, vinguriuoja lakštingalų trelės, o visa...