Naujausios žinios

To su dirbtinėm blakstienom kadro istorija

Įlindau miškan, kur girdėjosi 3 vienas ant kito pykstantys patinai. Priėjau arčiau ir prisijungiau prie trio. Buvo įdomu pritaikyti pirmas baubimo pamokas (didelis dėkui Tautvydui) ir paerzinti raguotuosius. Taip visi keturi bebaubdami sekėm patelių grupelę. Nuo elnių buvau už kokių 50 metrų. Kartais šmėstelėdavo kažkurio patino rudas kailio lopas, kartais tarp krūmų pasirodydavo karūna. Patelės pasuko į šabakštyną, patinai maurodami – iš paskos. Aš brautis nenorėjau (tik išbaidęs būčiau). Atsisėdau ant rąsto visai šalia jaunuolyno ribos, dar baubtelėjau kelis kartus ir pradėjau galvot, ką čia nuveikus. Ilgai galvot nereikėjo, išgirdau traškesį ir krūmyne pamačiau ragus, o vėliau ir jų šeimininką. Elnias ėjo tiesiai į mane. Priėmiau vienaakio kupsto pozą. Žvėris bandė visaip prasibrauti, kraipė galvą, bet turint tokius ragus nėra lengva per tankumynus vaikščiot. Aš apmiręs laukiau, kas bus. Elnias išlindo vos už 6 žingsnių nuo manęs – į kadrą vos ausys betelpa. Ir tik tada mane pamatė, vėl šoko į tankumyną, bet toli nebėgo. Mačiau, kaip sustojo ir palengva apėjo mane iš kitos pusės. Girdėjau, kaip įsitaisė pogulio, bet jau arti nebelindau ir pasitraukiau.
P.S. visi numatyti planai, kuriais gyriausi – nepavyko.
P.S.S. iš vakarykštės slėptuvės turėjau fotografuoti gerves – nepavyko, bet ten grįšiu kitais metais – aš niekur neskubu.

Rudenėjančiame miške.

Visoms neįtiksi.

Koncertas dviems.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*