Naujausios žinios

Tvarkomės, ar tik gražinamės?

Nomedos Drazdienės piešinys

Straipsnis buvo išspausdintas rugpjūčio 1 d. laikraščio „Širvis“ 30-ame šių metų numeryje.

Neseniai, mielieji, žiniasklaida pateikė tokias protingas (čia jiems patiems taip atrodo) išvadas. Atseit, pagal vaizdinės agitacijos, t. y. visokių plakatų, stendų ir pan., turinį galima nesunkiai atspėti, kas vadovauja savivaldybei: vyras ar moteris. Ir čia pat pateikė tris pavyzdžius. Sostinėje prie remontuojamų vietų rašoma „Tvarkomos gatvės“. Laikinojoje sostinėje skelbiama: „Kaunas tvarkosi“. O štai mūsų miestelyje viskas visai kitaip. Štai čia vylingai primerkta ir stropiai dažoma moteriška akis skelbia – „Miestelis gražinasi“. Pasirodo, kaip skirtingai galima pristatyti tuos pačius remonto darbus. Ir vien todėl, kad anųjų sostinių valdovai yra vyrai – mūrai, o štai mūsų miestelį laiko tvirta valdovės ranka. Bet, mielieji, pagalvojęs, padūmojęs ašai padariau visai kitokias išvadas. Kokias klausiate? Kantrybės, tuoj viską papasakosiu.

Taigi, Vilnius beigi Kaunas tvarkosi. Tai ir matyti, kaip sakoma, net plika akimi. Mūsų miestelis gražinasi. Ką tai iš tikrųjų reiškia? Taigi tą ir reiškia, nieko kito. Patvarko kokį kampelį, pagražina kiek tam kartui ir keliauja su tąja primerktąja akimi į kitą gražinimosi vietą. Laikinas pagražinimas ir lieka laikinu: naujai pakloti šaligatviai vietomis jau atrodo prasčiau nei buvę senieji – laikas vėl juos gražinti. Naujai išasfaltuotos gatvės nė metų neatlaikė, duobių dar padidėjo, matyt, vėl jas gražinsim ir lyginsim. Jau girdžiu, mielieji, jūsų murmesius ir nepasitenkinimą: juk tiek statybų, rekonstrukcijų, renovacijų ir dar bala žino ko vyksta, negi dar mažai. Būtų, mielieji, tikrai nemažai, jei tie darbai išties vyktų. Dabar ką turim? Stadioną? Bet jame niekas nevyksta, sako, rasta trūkumų, laukia taisymo darbai.

Socialinį daugiabutį pastatėm? Taip, brangiai jis, gyvatė, kainavo, visgi gražus velnioniškai, tikrai papuošė miestelį. Bet jo darbas ne puošti, o biedniems žmogeliams stogą virš galvos suteikti. Bet daug mėnesių jau jisai stovi kaip šventinis atributas ir jokių gyventojų nepriima. Nebaigtas, atseit, trūkumai nepašalinti, negalima ten gyventi. Tai kada bus galima, kada jis iš puošmenos taps naudingu? Niekas nežino. O gal ir žino, bet mums nesako, neverti, matyt, esam žinoti.

Miesto šventė, kuri, kaip žadėta, turėjo vykti atnaujintame ir išgražintame skverelyje prie marelių giliųjų, deja, vyko kitose gatvėse ir gatvelėse. Nes terasa seniausiai sugriuvo, o naujos niekas statyti nepradėjo. Girdėjau, atseit, statybų prievaizdai neleidžia ten senų vamzdžių naudoti, o nauji seniai kažkur kitur jau savo darbą atlieka, nebepaimsi atgal. Ir nereikia čia burnoti ant skundikų, kenkėjų ir kitokių stabdžių. Ašai manau, kad čia visiškai kitos priežastys darbus stabdo. Šit neseniai pradėjo didžius darbus sodelyje priešais mūsų numylėtąją bažnyčią. Pradėjo ir sustojo. Ir nežinia, ar čia vėl tie skundikai pasidarbavo, ar kažkas „atkatą“ per anksti gavo ir sparnus pakėlė į kitą objektą. Kad tiktai ir kitąmet netektų miestelio šventės senose vietose organizuoti, mielieji, va ko ašai bijausi.

Pranutė, kai pasižiūri į tuos pradėtus, bet nežinia kada būsiančius pabaigtus darbus, tai sako, kad visa tai jai primena jaunystę. Ne todėl, kad jos jaunystėje miestelis taip atrodė, visai ne. Bet tuomet miestelio kirpykloje (įsivaizduojate, tada viena vienintelė kirpyklėlė tebuvo) dirbo tokia specialistė, kuri norėjo visada pirmauti ir prieš kitas puikuotis, kad visos miestelio ponios tik pas ją nori gražintis. Taip būdavo vos tiktai kokia moterėlė įkišdavo galvą ton kirpyklon, toji kirpėja ją greitai už rankos stverdavo, šalia savęs sodindavo, kokį „biguduką“, ar du į plaukus įsukdavo arba, dar geriau, sruogą nukirpdavo ir palikdavo moterėlę ramybėje keletą valandų. Nes tokių moterėlių visa eilė prisodinta ir visas reikia pagražinti. Pranė mena, kad ne kartą, kantrybės netekusi, ištraukdavo iš ševeliūros tąjį nelemtąjį „biguduką“ ir eidavo namo nepasigražinusi.

Tas pats dabar vyksta ir su miestelio gražinimu. Darbą pradeda, „atkatą“ pasiima ir palieka darbus ateičiai. O jeigu jau ką nors užbaigė ir galima stendą su užrašu „miestelis gražinasi“ į kitą vietą statyti, tai toje, pagražintoje, būtinai pastato kitą stendą su užrašu – „Miestelyje gyventi gera“. Nelygu kam, mielieji, nelygu kam… Kažkoks stendinis – lozunginis valdymas nūnai mūsuose įsitvirtino, ar ne taip, mielieji? O gal taip ir turi būti? Vyrai tvarkosi, o moterys tik paviršius pagražina, gilumoje tą pačią betvarkę palikdamos. Ar jums taip neatrodo?

Jūsų Varpininkas – tvarkos ir grožio garbintojas

1 Comment on Tvarkomės, ar tik gražinamės?

  1. Ponas Varpininke, užgavot mus moteris. Dauguma moterų stropios, kruopščios, atsakingos. Na o merės šiai kategorijai priskirti negalėčiau. Ji valdžiažmogis. Tokių būna vyrų ir moterų. Kai kuriems miestams pasisekė, ten atėjo ūkį išmanantys vadovai, vyrai ir moterys, visai nesvarbu kokiai partijai ar judėjimui priklausantys. Geriausias to pavyzdys Ukmergė, jai su meru pasisekė. Mums ne tiek. Mūsų miestelyje viskas daroma tik asmens reklamai.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*