Vaiduoklių reanimavimas
Straipsnis buvo išspausdintas lapkričio 7 d. laikraščio „Širvis“ 43-ame šių metų numeryje.
Važiuojant aplankyti artimųjų kapus per Lietuvą akis vis užkliūdavo už stūksančių dar visai neseniai renovuotų mokyklų pastatų. Tūlas tapęs vaiduokliu, tačiau vis dar gerai atrodantis (ir ačiū Dievui) stūkso it sąžinės priekaištas dėl netinkamai ar nestrategiškai suplanuotos investicijos. Visi supranta, kad pastatų išlaikymas brangus ir dažnai neatsiperkantis, tad daugelis jų laikui bėgant lieka tušti ir apleisti.
Toks reiškinys yra gana dažnas Lietuvos rajonuose. Neretas jis ir pas mus, Širvintose. Jei paskaičiuotume arba bent pažvelgtume, kiek pinigų skiriama šių pastatų išlaikymui, tikrai pamatytume, kad tušti pastatai tampa pinigų siurbimo mašinomis.
Ką daryti? Vienas iš variantų, jei mokykla gali bendradarbiauti su bendruomene, padėti viena kitai: mokykla ir bendruomenė naudojasi tomis pačiomis erdvėmis ar įranga, gali kartu ir finansuoti jų išlaikymą. Toks bendras turto naudojimas bendruomenei leidžia, pavyzdžiui, turėti biblioteką kaime, o klasė su kompiuterine įranga dieną naudojama vaikų mokymui, vakare tampa vyresnių žmonių mokymo zona. Tie patys ištekliai sudarytų sąlygas tobulėti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Bendruomenės gali dalyvauti įvairiuose projektuose, savo gyvenimą praturtindamos tiek piniginėmis lėšomis, tiek daiktais ir taip prisidėti prie mokyklų gerovės, o esamas stiprus bendruomenės socialinis tinklas taip pat galėtų padėti spręsti ateities problemas.
Dabartinės mokyklos yra pakankamai aprūpintos reikalinga įranga, priemonėmis, bėda, kad mažėja vaikų. Galbūt vertėtų mokyklų steigėjui apmąstyti ne tik tuščių pastatų likimus, bet ir dabar naudojamų ugdymo įstaigų tinklą.
Štai sakykim, Širvintose, kaip ir visoje Lietuvoje, aktuali vakų darželių problema: jų trūksta, vaikai ugdomi ne pačiomis geriausiomis sąlygomis ir taip toliau. Atrodo, nėra kur plėstis. O jeigu geriau pasižvalgytume po savo kiemą: Štai pavyzdys, Širvintų pradinė mokykla ir „Atžalyno“ progimnazija. Buvo laikas, kai trijų darželių miestui nereikėjo, įkūrėme mokyklą. Dabar situacija priešinga: trūksta darželio, o juo labiau pasiklausius vietinės valdžios postringavimų apie jaunų šeimų atvykimą gyventi į Širvintas, dar vienas darželis būtų labai laiku ir reikalingas sprendimas. Pradinėje mokykloje šiais mokslo metais mokosi apie tris šimtus šešiasdešimt vaikų, „Atžalyno“ progimnazijoje panašiai. Sudėjus šias dvi mokyklas į vieną, bendras mokinių skaičius bus apie septynis šimtus ir lieka pastatas darželiui, nebereikalinga pradinės mokyklos administracija ir kitas personalas. Žinoma, postringauti yra nesunku, kalbėtis reiktų su bendruomene, ieškoti abipusiškai naudingo sprendimo. Galbūt kilusios diskusijos atneš naujų sprendimų, tačiau svarbiausia, kad tokių susitikimų metu vieni ir kiti gali patirti ir suvokti, kad jie yra susiję, o iš dalies ir atsakingi už daromus sprendimus. Be to, dalyvaudami jie taip pat vis labiau supranta, kad neįmanoma įgyvendinti visų skirtingų nuomonių. Bendruomenė turi būti įtraukta į diskusiją su projektui vadovaujančia komanda.
Dažnai yra naudinga kurti konkretų sprendimą, siūlyti net ir keisčiausius sprendimus tam, kad būtume pasiruošę vis iš naujo atsirandantiems iššūkiams ir pokyčiams. Keiskime pradžioje viską diskutuodami, suradę ne tik sprendimus, bet apsvarstę visus už ir prieš, kad nereikėtų galvoti, ką su tuo ar anuo daryti.
Jonė LIEPONĖ
Parašykite komentarą